Septyntaškė boružė
Boružės – tikra laimė ūkininkams, nes jos naikina augalų kenkėjus.
Nauji derliaus nuėmimo automatizavimo standartai
JOHN DEERE S7 kombainas siūlo daug funkcijų tiksliąjai žemdirbystei.
Patogus bei universalus – ir lauke, ir kelyje
Ūkininkai dalijasi savo patirtimi su JOHN DEERE 7R traktoriumi.
Ne apytikriai vertinkite, bet matuokite ir sverkite
Projektas „Tvaresnė pieno gamyba“ demonstruoja, kad pieno pramonė gali būti naudinga gyvuliams ir klimatui.
Dalinis viršutinio dirvožemio sluoksnio gilinimas turi tvarų poveikį klimatui ir derliams.
Dirvožemio derlingumą didinantis ir aplinką tausojantis plūgas
Ūkininkai stengiasi atlaikyti globalius rinkos bei kainų svyravimus
Ganos žemės ūkis kovoja su struktūrinėmis šalies problemomis.
Skaitmeninis ūkininkavimas
Ūkio skaitmenizavimas – esminė tvaraus žemės ūkio sąlyga.
Energija iš atsinaujinančių šaltinių
Tvariam ūkiui – saulės elektrinė.
Raudonasis gelbėtojas paplūdimyje
Silvia Priebe naują JOHN DEERE 6R 230 traktorių vairuoja, tiesa, dar ne taip ilgai, bet jau yra juo patenkinta. Jūroje nelaimės ištiktų žmonių gelbėtoja gyvena vandens apsuptame Vokietijos Fišlando pusiasalyje. Ji yra seniausios stoties, priklausančios vien iš savanoriškų aukų finansuojamai Vokietijos jūrų paieškos ir gelbėjimo draugijai (vok. DGzRS), komandos narė. Stočiai taip pat priklauso ir 6R serijos traktorius, kurį nuo 2023 m. gruodžio gelbėtojai savanoriai naudoja, kai reikia kuo skubiau nugabenti gelbėjimo valtį į atvirą Baltijos jūrą arba plačiai išsišakojusias jos įlankas. Jūrų gelbėjimo traktorius nudažytas raudonai, o ratlankiai – juodai. Jame įrengti mėlyni švyturėliai, signalinis ragas bei jūrinė radijo ryšio stotelė, jis gali važiuoti vandenyje iki 1,20 m gylio. Tad nuo traktoriaus traukiamos specialios priekabos nuslydusi valtis gali tiesiog plaukti vykdyti gelbėjimo operacijos. Atvirosios akcinės bendrovės „Hans Meier oHG“ specialistas Andreasas Meieris traktoriaus akumuliatorių ir pagrindinę elektronikos įrangą perkėlė iš druskingo vandens zonos ant dešinėje esančios įlipimo pakopos ir į kabiną. Daugelis dalių yra cinkuotos, o lakas padengtas antikorozine danga. Silvia Priebe ypač vertina puikią panoraminę apžvalgą iš kabinos, kuri jaib ūtina, atbuline eiga įvažiuojant į jūros bangas.
Tekstas: Anninos Werths Nuotr.: Die Seenotretter – DGzRS
SAULĖS ENERGIJA IR DERLIUS – KAIP PASIEKTI ABU TIKSLUS
Glausta informacijos apie agrarinę fotovoltiką apžvalga.
Saulės moduliai žemės ūkyje
Dr. Elinora Thompson iš Grinvičo universiteto tiria fotosintezę ir dalyvauja inovacijų projektuose, finansuojamuose „Innovate UK“
Agrarinė fotovoltinė energetika (Agri-PV): kokią įtaką ji daro derliams?
Ūkininkai pasakoja apie savo patirtį su agrarine fotovoltika.
Silvia Priebe naują JOHN DEERE 6R 230 traktorių vairuoja, tiesa, dar ne taip ilgai, bet jau yra juo patenkinta. Jūroje nelaimės ištiktų žmonių gelbėtoja gyvena vandens apsuptame Vokietijos Fišlando pusiasalyje. Ji yra seniausios stoties, priklausančios vien iš savanoriškų aukų finansuojamai Vokietijos jūrų paieškos ir gelbėjimo draugijai (vok. DGzRS), komandos narė. Stočiai taip pat priklauso ir 6R serijos traktorius, kurį nuo 2023 m. gruodžio gelbėtojai savanoriai naudoja, kai reikia kuo skubiau nugabenti gelbėjimo valtį į atvirą Baltijos jūrą arba plačiai išsišakojusias jos įlankas. Jūrų gelbėjimo traktorius nudažytas raudonai, o ratlankiai – juodai. Jame įrengti mėlyni švyturėliai, signalinis ragas bei jūrinė radijo ryšio stotelė, jis gali važiuoti vandenyje iki 1,20 m gylio. Tad nuo traktoriaus traukiamos specialios priekabos nuslydusi valtis gali tiesiog plaukti vykdyti gelbėjimo operacijos. Atvirosios akcinės bendrovės „Hans Meier oHG“ specialistas Andreasas Meieris traktoriaus akumuliatorių ir pagrindinę elektronikos įrangą perkėlė iš druskingo vandens zonos ant dešinėje esančios įlipimo pakopos ir į kabiną. Daugelis dalių yra cinkuotos, o lakas padengtas antikorozine danga. Silvia Priebe ypač vertina puikią panoraminę apžvalgą iš kabinos, kuri jai būtina, atbuline eiga įvažiuojant į jūros bangas.
Dr. Elinora Thompson, Grinvičo universiteto dėstytoja asistentė, tirianti fotosintezę, aktyviai dalyvauja ūkininkavimo inovacijų programos tyrimų projekte, kurį finansuoja Didžiosios Britanijos inovacijų agentūra „Innovate UK“.
Fotovoltinių saulės modulių diegimas esamuose žemės ūkio objektuose
Ispanijos ūkis „Finca Daramezas“, pastaruosius dvejus metus dalyvaudamas projekte „Winesolar“, išbandė „vyninę fotovoltiką“. „Paskutiniais metais pastebėjome aukštesnę temperatūrą vasarą ir ilgesnius sausrų periodus, − pasakoja „Fincos“ agronomijos inžinierius ir techninis vadovas Miguelis Tejerina, – jau kurį laiką ieškojome sprendimų, kaip apsaugoti vynmedžius ir sulėtinti uogų nokimą.“ Nedidelėje vynuogyno dalyje buvo įrengta moderni saulės jėgainė, kuri gali būti pakreipiama įvairiu kampu, − tai optimizuoja šešėliavimą ir tuo pačiu metu užtikrina maksimalią saulės šviesą žydėjimo metu, kas skatina vynuogių augimą. Tiek po moduliais, tiek kontroliniuose plotuose vyksta išsami stebėsena: fiksuojami meteorologiniai, dirvožemio ir fiziologiniai duomenys, stebimas vandens suvartojimas ir analizuojamas cukraus kiekis bei vynuogių pH vertė visą sezoną. „Airén“, svarbiausia Ispanijos vynuogių veislė, užima 99 proc. vynuogyno ploto. Ji gali atlaikyti didelius temperatūrų svyravimus. Šioje vietoje, 640 m aukštyje, liepos/ rugpjūčio mėnesiais temperatūra reguliariai viršija 42oC. Metinis kritulių kiekis siekia apie 400 mm. „Karščiausiu dienos metu šešėlyje po moduliais temperatūra yra 3-4o C žemesnė. Remiantis stebėjimų rezultatais, nustatyta, kad dėl to padidėja vynuogių rūgštingumas, nokimas labiau subalansuotas, o cukrus kaupiasi lėčiau.“ Miguelis priduria, jog šiuo metu nestebima reiškinių, sukeliančių parazitų bei ligų atsiradimą.
Mašinų naudojimo laikas agrarinės fotovoltikos plote buvo pritaikytas prie modulių nukreipimo krypties. Tai nėra reikšmingas apribojimas, įsitikinęs Francisco J. Navarro, vynuogyno valdytojas. „Privalumai augalams ir energijos sąnaudų sumažinimas visiškai pateisina šiuos pakeitimus.“ Jėgainė padengia 10-15 proc. vynuogyno energijos poreikio, kurios ypač daug reikia lašelinės drėkinimo sistemos siurbliams. Kitas žingsnis bus „padidinti agrarinės fotovoltikos plotą, kad 100 proc. patenkintume mūsų elektros poreikį“, − dėsto Miguelis Tejerina. Miguelio nuomone, esminis mikroklimato pokyčių pranašumas − vandens taupymas. „Tai sumažina bendrą garavimą, dirvožemis ilgiau neišdžiūva. Todėl tikimės, jog plačiau taikydami šią sistemą galėsime sutaupyti daugiau vandens.“ Tai yra svarbus privalumas, nes pastaraisiais metais drėkinimui skirti vandens kiekiai daugelyje Ispanijos regionų gerokai sumažėjo ir tapo esminiu veiksniu, ribojančiu žemės ūkio įmonių produktyvumą. Šiame kontekste Miguelis tikisi, jog tokios sistemos, kaip projektas „Winesolar“, ateityje taps įprasta praktika Pirėnų pusiasalyje.
»Karščiausiu dienos metu temperatūra šešėlyje yra 3-4 laipsniais žemesnė.«
MIGUELIS TEJERINA
VYNUOGIŲ KOKYBĖS GERINIMAS
Sylvainas Raisonas nesiskundžia ypatingais sunkumais dėl lauko darbo sąlygų. Atstumas tarp atraminių stulpų yra 27 m. Purškimo darbai atliekami vienoje pusėje išskleista sija, o sėjama 12 m pločio sėjamąja. Kad būtų išvengta metalo oksidacijos, nenaudojamos kietosios trąšos. Pasitaikė RTK signalo trukdžių, todėl gali prireikti stiprintuvų. Kombainas po moduliais gali lengvai pravažiuoti.
Verslo modelis numato ilgalaikę nuomos sutartį 40-ies metų laikotarpiui su trijų lapų priedu tuo atveju, jei sklypą naudotų nuomininkas. S. Raisonas, kuriam taip pat žinoma ilgalaikė žemės kainų kilimo problema, sako: „Manau, kad tai gali būti papildoma paskata jauniesiems ūkininkams įsirengti tokią sistemą – ji padėtų padidinti pajamas.“ Be to, jis įžiūri čia galimybę apsaugoti ateities žemės ūkį nuo klimato neapibrėžtumo, remiantis rizikos paskirstymo principu. „Tai nauja veiklos šaka, kurią turime pritaikyti sau“, − pragmatiškai apibendrina ūkininkas.
Ūkyje „Finca Daramezas“ mašinų naudojimo laikas priklauso nuo fotovoltinių modulių nukreipimo krypties.
2022 m. Sylvaino Raisono pupelės davė vidutinišką derlių su geresnėmis sudėtinių medžiagų vertėmis.
NAUJA VEIKLOS ŠAKA
Prancūzijoje agrarinės fotovoltikos sistemos per trejus penkerius metus turi pasiekti ne mažesnį kaip 90-ies proc. derlingumo lygį, palyginti su kontroliniu plotu. „Šis tikslas yra visiškai įgyvendinamas“, − sako Xavieras Guillot, TSE augalų biologinių tyrimų ir plėtros vadovas, kuris taip pat atsakingas už 9-erių m. trukmės eksperimentus bandomuosiuose ūkiuose. Tačiau jis pripažįsta, jog kol kas nepakanka palyginamųjų tyrimų, kad agrarinė fotovoltika galėtų visiškai atskleisti savo potencialą. Bet Prancūzijoje pastebima tendencija, kad karštų ir sausų metų daugėja. „Esant tokioms sąlygoms, agrarinės fotovoltikos sistemos visiškai atskleis savo potencialą, nes jos augalams suteikia papildomą apsaugą svarbiausiais vegetacijos etapais, sumažindamos nuostolius ir tam tikrais atvejais netgi padidindamos derlių.“
TSE įrašai keliose vietose rodo, jog temperatūros sumažėjimas padarė teigiamą poveikį žydėjimo ir grūdų vystymosi stadijose. Be to, dirvožemis geriau sulaiko vandenį, kas teigiamai veikia krūmijimąsi. Tačiau šviesos trūkumo poveikis buvo neigiamas, nes dėl jo kviečiai augo aukštesni ir formavo mažiau varpų. Vėlesnio šešėlio pranašumai tai ne visada gali kompensuoti. „Šį trūkumą reikia įveikti, − pripažįsta Xavieras Guillot, − mes dedame dideles pastangas, siekdami nustatyti tinkamiausias veisles.“ Bendrovė planuoja išbandyti augimo reguliatorius, kurie paskatintų augalą formuoti daugiau ūglių arba ankščių (ankštiniai). Kitas veislių tyrimų aspektas − ankstesnė branda, nes žemesnė temperatūra po moduliais veikia kumuliacinę temperatūrą. Todėl derlius subręsta maždaug 12 dienų vėliau. Ankstyvesnių veislių įvedimas arba sėjos laikų koregavimas galėtų prailginti sėjos periodą ir taip palengvinti darbo organizavimą. Be to, tiriama grybelinių ligų rizika. „Kaip ir šviesa, tai yra kritinis rizikos veiksnys, kurį dėl šiek tiek padidėjusio oro drėgnumo po moduliais reikia itin dėmesingai stebėti.“
Amansas, Prancūzija: nelengva išlaikyti derliaus lygį, kai 40 proc. ploto yra šešėlyje.
»Agrarinės fotovoltikos sistemos suteikia papildomą apsaugą svarbiausiais augalų augimo etapais.«
XAVIERAS GUILLOT
REGULIUOJAMI PARAMETRAI
Kitoje agrarinės fotovoltikos įrenginių versijoje saulės moduliai montuojami aukštai. Sylvainas Raisonas nuo 2022 m. naudoja tokią sistemą savo ūkyje. Ūkininkas valdo 850 ha ūkį Amanse, Obo regione, vadovaudamasis regeneracinės žemdirbystės principais, ir augina kviečius, miežius, rapsus, kukurūzus, sojų pupeles bei rugius. 6 m aukščio nešančioji konstrukcija ir moduliai priklauso energijos tiekėjui TSE, kuris iš Sylvaino nuomojasi daugiau nei 3 ha sklypą. Sudėtinga kabelių ir orų jutiklių sistema leidžia sekti saulės judėjimą ir pasiekti 900 kW/ha galią. „Viename hektare pagaminamas energijos kiekis – įspūdingas“, − dalijasi ūkininkas, turintis taip pat ir 500 kW galios biodujų jėgainę. Jis mano, kad saulės energija pirmiausia turėtų būti naudojama maisto gamyboje. Po šešių mėnesių statybos darbų 2022 m. gegužę buvo sėjamos sojų pupelės. Viena iš tirtų veislių dėl šešėlio neturėjo reikšmingo derliaus skirtumo, tačiau baltymų kiekis buvo 3 proc. didesnis nei kontroliniame lauke. Kitais metais buvo sėjami kviečiai. Dėl drėgnesnių orų gauti prastesni rezultatai. „Taikant bet kurią technologiją, trūkumas tas, kad žiemą dirvožemio drėgmė išlieka aukšta,“− sako Sylvainas. Šiame vandens stipriai paveiktame dirvožemyje kviečiams antraisiais auginimo metais neigiamą poveikį padarė statybos darbai. Interviu metu praeitų metų balandį miežiai augo gerai. „Įspūdingiausia yra augimo pradžia pavasarį. Mikroklimatas apsaugo nuo šalčio.“ TSE temperatūros įrašai rodo, kad esant šiltam orui, temperatūra nukrinta iki -5,6°, o žiemą pakylaiki+1°. Be to,moduliai tarnauja kaip apsauga nuo krušos ir automatiškai prisitaiko prie oro sąlygų: kai stipriai lyja, jie pakrypsta 75° kampu, kad būtų išvengta griovio efekto.
PAKELTI MODULIAI
2022-2023 m. Donauešingene buvo sėjamos trys žirnių ir kviečių juostos. Už šį eksperimentą buvo atsakingas ūkininkas ir agronomas Martinas Mülleris. „Dėl akivaizdžių priežasčių arimas nepraktikuotinas, todėl žemę apdirbdavome kultivatoriumi, − sako jis, − tręšėme sėjamąja, nes naudoti trąšų barstytuvą tarp modulių eilių netinka.“ Purškimas buvo atliekamas dalinai suskleistu 24 m purkštuvu, bet dėl purškimo sijos svyravimo ir šlaito nuolydžio reikėjo būti itin atidiems. Anot Martino Müllerio, RTK kinematinė palydovinė navigacija čia buvo „labai naudinga, ir net būtina.“ Rezultatai: šešėlis turėjo neigiamą poveikį žirnių derliui, tačiau kviečiai rudenį dygo geriau nei kontroliniame lauke. „Lauko kultūras auginti galima, bet techniniu požiūriu tai nėra idealu,“ − sako Raineris Hallis. Šių kultūrų auginimui teritorija turėtų būti kuo lygesnė. Dar atliekami papildomi bandymai, o bendrovė „Next2Sun“ praneša apie optimistinius rezultatus keliose vietose: +1 proc./+19 proc. kviečių ir +17 proc. lęšių Šanė, Prancūzijoje, +10 proc. miežių Guntramsdorfe, Austrijoje. Šie duomenys apima visą sklypą, įskaitant 10 proc. modulių eilėms skirto nedirbamo ploto. Rezultatai atspindi 2022 m. derliaus sezoną, kai šešėlio poveikis derliui buvo teigiamas.
BANDYMAI SU LAUKO KULTŪROMIS
Neapdirbti plotai po moduliais padeda išsaugoti biologinę įvairovę.
ŽOLĖS APSAUGA
»Su žole neturime ypatingų sunkumų.«
RAINERIS HALLIS
„Next2Sun“ 2020 m. čia įrengė vertikaliai sumontuotų fotovoltinių plokščių sistemą. Šiuo metu ši 14 ha teritorija yra viena didžiausių agrarinės fotovoltikos sistemų Europoje. Dvejopo žemės naudojimo idėja Vokietijoje buvo pristatyta dar 1981 m., tačiau ilgą laiką išliko eksperimentinėje stadijoje. Augant dėmesiui atsinaujinančios energijos šaltiniams, vis daugiau įmonių ir ūkininkų domisi agrarinės fotovoltikos sistemomis. Susirūpinimą kelia tai, kaip jų naudojimas atsilieps žemės slypų kainoms ir nuomos sąlygoms. O svarbiausias praktinis klausimas: kokią įtaką saulės modulių šešėlis darys produktyvumo lygiui?
Čia, Donauešingene, sistema buvo įrengta sklype su lengvu nuolydžiu, 10 m pločio žolės juostos kaitaliojasi su saulės modulių eilėmis. Modulių aukštis siekia 3 m, jie išdėstyti rytųvakarų kryptimi. Moduliai sumažina šviesos kiekį 15 proc. ir sukuria šešėlį, kuris turėtų apsaugoti žolę kritiniais augimo etapais. Bendrovės „Next2Sun“ teigimu, 2022 m. derlius sudarė 86 proc., palyginti su kontroliniu lauku, įskaitant 10 proc. prarasto ploto dėl modulių eilių. Raineris Hallis daro atsargią, bet teigiamą išvadą: „Žolė augo panašiai kaip ir mano ūkyje, o sausros laikotarpiu gali augti net geriau“. Ne tik šešėlis, bet ir apsauga nuo vėjo taip pat padeda išlaikyti daugiau drėgmės. Derliaus nuostolius − daugiausia dėl apkarpyto ploto − gali kompensuoti elektros gamyba, ypač karštais ir sausais metais. Donauešingeno teritorija būtų rentabili ir be energijos gamybos, nes šienas parduodamas aplinkiniams Šveicarijos ūkininkams. Su ūkininkais, ankstesniais šios žemės nuomininkais, buvo sutarta, kad ž. ū. technikos kooperatyvas, kuriam priklauso ir Raineris, iš pajamų už parduotą šieną jiems mokės už žemės ūkio paslaugų teikimą. Energijos pagaminama apie 4 850 MWh per metus. „Kadangi saulės moduliai yra išdėstyti rytųvakarų kryptimi, didžiausias energijos kiekis gaminamas tada, kai tinklas nėra iki galo apkrautas, todėl gauname geresnes kainas elektros rinkoje.“ Žemės ūkio darbams nereikėjo įsigyti naujų mašinų. „Tai gana paprasta, nes čia nei ariame, nei purškiame. Šieno vartytuvas galbūt pakelia kažkiek akmenukų, bet nebūna taip, kad kaskart pravažiuodami sudaužytume 10 modulių.“ Daugiau įgūdžių reikia tik vartant žolę 9 m pločio šienapjove, nes sklypas yra aptvertas privalomu aptvaru.
ievoje saulės moduliai įrengti vertikaliai, kad žolės pjovimo mašina ar dirvožemio apdirbimo padargas galėtų tarp jų pravažiuoti. Tačiau blizgančios stiklo plokštės atrodo šiek tiek trapios. „Reikia tik perprasti esmę,“ − šypsosi Raineris Hallis. Jis yra šio žemės sklypo bendrasavininkis. Bendrovė
P
KOKIĄ ĮTAKĄ DERLIAMS DARO AGRARINĖ FOTOVOLTIKA?
Taikant saulės fotovoltinės energijos technologijas, galima gaminti elektrą ir žemės ūkio produkciją tame pačiame plote bei tokiu būdu efektyviau naudoti žemę. Tačiau kokį poveikį tai daro žemės ūkio produktyvumui? Mūsų leidinio žurnalistai kalbasi su ūkininkais apie jų patirtį, naudojant fotovoltinius įrenginius.
TEKSTAS: ADRIENO LEROY, LUISO RUIZO NUOTR.: JOHN DEERE, JULIENO BRU, DIEGO PELÁEZO, JAN JÄGER
Kviečių derlius Donauešingene: RTK vairavimo sistemos yra būtina agrarinės fotovoltikos sistemų dalis.
pravažiuo- ti. Tačiau blizgančios stiklo plokštės atrodo šiek tiek trapios. „Reikia tik perprasti esmę,“ − šypsosi Raineris Hallis. Jis yra šio žemės sklypo bendrasavininkis. Bendrovė „Next2Sun“ 2020 m. čia įrengė vertikaliai sumontuotų fotovoltinių plokščių sistemą. Šiuo metu ši 14 ha teritorija yra viena didžiausių agrarinės fo- tovoltikos sistemų Europoje. Dvejopo žemės naudojimo idėja Vokietijoje buvo pristatyta dar 1981 m., tačiau ilgą laiką išliko eksperimentinėje stadijoje. Augant dėmesiui atsinaujinančios energijos šaltiniams, vis daugiau įmonių ir ūkininkų domisi agrarinės fotovoltikos sistemomis. Susirūpinimą kelia tai, kaip jų naudojimas atsilieps žemės slypų kainoms ir nuomos sąlygoms. O svarbiausias praktinis klausimas: kokią įtaką saulės modulių šešėlis darys produktyvumo lygiui?
ievoje saulės moduliai įrengti vertikaliai, kad žolės pjovimo mašina ar dirvožemio ap- dirbimo padargas galėtų tarp jų
Čia, Donauešingene, sistema buvo įrengta sklype su lengvu nuolydžiu, 10 m pločio žolės juostos kaitaliojasi su saulės modulių eilėmis. Modulių aukštis siekia 3 m, jie išdėstyti rytųvakarų kryptimi. Moduliai sumažina šviesos kiekį 15 proc. ir sukuria šešėlį, kuris turėtų apsaugoti žolę kritiniais augimo etapais. Bendrovės „Next2Sun“ teigimu, 2022 m. derlius sudarė 86 proc., palyginti su kontroliniu lauku, įskaitant 10 proc. prarasto ploto dėl modulių eilių. Raineris Hallis daro atsargią, bet teigiamą išvadą: „Žolė augo panašiai kaip ir mano ūkyje, o sausros laikotarpiu gali augti net geriau“. Ne tik šešė- lis, bet ir apsauga nuo vėjo taip pat padeda išlaikyti daugiau drėgmės. Derliaus nuostolius − daugiausia dėl apkarpyto ploto − gali kompensuoti elektros gamyba, ypač karštais ir sausais metais. Donauešingeno teritorija būtų rentabili ir be energijos gamybos, nes šienas parduodamas aplinkiniams Šveicarijos ūkininkams. Su ūkininkais, ankstesniais šios žemės nuomininkais, buvo sutarta, kad ž. ū. technikos kooperatyvas, kuriam priklauso ir Raineris, iš pajamų už parduotą šieną jiems mokės už žemės ūkio paslaugų teikimą. Energijos pagaminama apie 4 850 MWh per metus. „Kadangi saulės moduliai yra išdėstyti rytųvakarų kryptimi, didžiausias energijos kiekis gaminamas tada, kai tinklas nėra iki galo apkrautas, todėl gauname geresnes kainas elektros rinkoje.“ Žemės ūkio darbams nereikėjo įsigyti naujų mašinų. „Tai gana paprasta, nes čia nei ariame, nei purškiame. Šieno vartytuvas galbūt pakelia kažkiek akmenukų, bet nebūna taip, kad kaskart pravažiuodami sudaužytume 10 modulių.“ Daugiau įgūdžių reikia tik vartant žolę 9 m pločio šienapjove, nes sklypas yra aptvertas privalo- mu aptvaru.
TSE įrašai keliose vietose rodo, jog temperatūros sumažėjimas padarė teigiamą poveikį žydėjimo ir grūdų vystymosi stadijose. Be to, dirvožemis geriau sulaiko vandenį, kas teigiamai veikia krūmijimąsi. Tačiau šviesos trūkumo poveikis buvo neigiamas, nes dėl jo kviečiai augo aukštesni ir formavo mažiau varpų. Vėlesnio šešė- lio pranašumai tai ne visada gali kompensuoti. „Šį trūkumą reikia įveikti, − pripažįsta Xavieras Guillot, − mes dedame dideles pastangas, siekdami nustatyti tinkamiausias veisles.“ Bendrovė planuoja išbandyti augimo reguliatorius, kurie paskatintų augalą formuoti daugiau ūglių arba ankščių (ankštiniai). Kitas veislių tyrimų aspektas − ankstesnė branda, nes žemesnė temperatūra po moduliais veikia kumuliacinę temperatūrą. Todėl derlius subręsta maždaug 12 dienų vėliau. Ankstyvesnių veislių įvedimas arba sėjos laikų koregavimas galėtų prailginti sėjos periodą ir taip palengvinti darbo organizavimą. Be to, tiriama grybelinių ligų rizika. „Kaip ir šviesa, tai yra kritinis rizikos veiksnys, kurį dėl šiek tiek padidėjusio oro drėgnumo po moduliais reikia itin dėmesingai stebėti.“
[CEROS OBJECT]
Plėveliniai tuneliai yra pigesni nei šiltnamiai ir vis labiau populiarėja. Nors kai kas juos laiko nepatraukliais, saulės modulių integravimas padėtų išspręsti šią estetinę problemą. Toks praktiškas sprendimas padidintų bendrą sistemos produktyvumą − tiek energijos gamybos, tiek augalų auginimo srityje.
Kaip su sistema dera integruoti plėveliniai tuneliai?
Mes naudojame pusiau skaidrius fotovoltinius modulius, kurie kryptingai filtruoja tam tikrą šviesos spalvą, kad pasiektų augalus. O kitų ilgių šviesos bangos naudojamos elektros energijos gamybai. Atlikdami ankstesnį tyrimą pastebėjome, kad daugiaspalviai moduliai padidina baltymų kiekį lapinėse daržovėse, o papildoma raudona šviesa keičia augalų maistingųjų medžiagų profilį. Tai rodo, kad daugiaspalviai moduliai gali individualiai reguliuoti naudingųjų augalų maisto medžiagų sudėtį.
Kaip veikia daugiaspalviai fotovoltiniai saulės moduliai?
Jeanas-Pierre’as Sarthou, Prancūzijos Tulūzos aukštosios žemės ūkio mokyklos augalininkystės ir ekologinės žemdirbystės profesorius
DR. Elinora THOMPSON
»Įrengti saulės modulius esamuose statiniuose – ekonomiškesnis pasirinkimas.«
Sistema teikia finansinių privalumų, nes pagamintą energiją galima parduoti tinklui arba kompensuoti ūkio elektros energijos sąnaudas, arba naudoti elektra varomoms automatizuotoms ūkio sistemoms. Elektros energijos suvartojimas svyruoja visus metus ir aukščiausią lygį pasiekia vasarą intensyviausio darbymečio metu, ypač dėl vandens siurblių naudojimo. Didėjantis automatizavimas uogų auginimo srityje, pavyzdžiui, naudojant robotus, jutiklius ir elektromobilius, reikalauja patikimo elektros energijos tiekimo. Kadangi saulės energijos kainos toliau mažėja, ateityje ji taps ekonomiškesniu energijos šaltiniu.
Kokių privalumų teikia energijos gamyba šioje sistemoje?
Manoma, kad saulės baterijų plokščių šešėlis pagerina augalų auginimo sistemų vandens naudojimo efektyvumą. Vasarą uogoms gali kenkti pernelyg intensyvūs saulės spinduliai, dėl kurių susidaro per didelis šviesos kiekis fotosintezei. Nors dienos metu oro drėgmė ir temperatūra gali šiek tiek svyruoti, šie pokyčiai plėvelinių tunelių sąlygomis daro tik minimalų poveikį. Papildomas šešėlis sukelia augaluose pokyčių ląstelių lygmeniu, tačiau iki šiol nebuvo pastebėta neigiamos įtakos augalų augimui ar derliui. Molekuliniame lygmenyje būna fotosintezės variacijų, priklausomai nuo saulės baterijų plokščių kuriamo šešėlio tipo ir intensyvumo. Tai rodo, jog ne visi augalai šiomis sąlygomis gali vienodai gerai augti.
Ar saulės kolektorių įrengimas turi įtakos derliui?
Esamų statinių atnaujinimas įrengiant saulės modulius yra ekonomiškesnė pasirinkimo galimybė ūkininkams, negu pradėti visiškai naują fotovoltinės saulės sistemos diegimo projektą. Šis metodas leidžia ūkininkams gauti naudą tiek iš žemės ūkio produkcijos, tiek iš elektros energijos gamybos tame pačiame plote, užuot naudojus brangią žemę atskiriems saulės parkams statyti.
Ar lengviau įdiegti saulės modulius esamuose šiltnamiuose bei plėveliniuose tuneliuose, negu įrengti visiškai naują sistemą?
Dr. Elinora Thompson, Grinvičo universiteto dėstytoja asistentė, tirianti fotosintezę, aktyviai dalyvauja ūkininkavimo inovacijų programos tyrimų projekte, kurį finansuoja Didžiosios Britanijos inovacijų agentūra „Innovate UK“. Projekte nagrinėjama, ar galima turimus statinius pritaikyti fotovoltinėms sistemoms. Dr. E. Thompson pateikia preliminarinius šio tyrimo rezultatus.
FOTOVOLTINIŲ SAULĖS MODULIŲ DIEGIMAS ESAMUOSE ŽEMĖS ŪKIO OBJEKTUOSE
Interviu parengė: Marina Schjoett Nuotr.: Marcuso Ginnso
Sistema teikia finansinių privalumų, nes pagamintąenergiją galima parduoti tinklui arbakompensuoti ūkio elektros energijos sąnaudas,arba naudoti elektra varomoms automatizuotomsūkio sistemoms. Elektros energijos suvartojimassvyruoja visus metus ir aukščiausią lygįpasiekia vasarą intensyviausio darbymečio metu,ypač dėl vandens siurblių naudojimo. Didėjantisautomatizavimas uogų auginimo srityje, pavyzdžiui, naudojant robotus, jutiklius ir elektromobilius,reikalauja patikimo elektros energijos tiekimo.Kadangi saulės energijos kainos toliaumažėja, ateityje ji taps ekonomiškesniu energijosšaltiniu.
Kokių privalumų teikia energijos gamybašioje sistemoje?
Manoma, kad saulės baterijų plokščių šešėlis pagerinaaugalų auginimo sistemų vandens naudojimoefektyvumą. Vasarą uogoms gali kenktipernelyg intensyvūs saulės spinduliai, dėl kuriųsusidaro per didelis šviesos kiekis fotosintezei.Nors dienos metu oro drėgmė ir temperatūragali šiek tiek svyruoti, šie pokyčiai plėvelinių tuneliųsąlygomis daro tik minimalų poveikį. Papildomas šešėlis sukelia augaluose pokyčiųląstelių lygmeniu, tačiau iki šiol nebuvopastebėta neigiamos įtakos augalų augimui arderliui. Molekuliniame lygmenyje būna fotosintezėsvariacijų, priklausomai nuo saulės baterijųplokščių kuriamo šešėlio tipo ir intensyvumo.Tai rodo, jog ne visi augalai šiomis sąlygomis galivienodai gerai augti.
Ar saulės kolektorių įrengimas turi įtakosderliui?
Esamų statinių atnaujinimas įrengiant saulėsmodulius yra ekonomiškesnė pasirinkimogalimybė ūkininkams, negu pradėti visiškainaują fotovoltinės saulės sistemos diegimoprojektą. Šis metodas leidžia ūkininkams gautinaudą tiek iš žemės ūkio produkcijos, tiekiš elektros energijos gamybos tame pačiameplote, užuot naudojus brangią žemę atskiriemssaulės parkams statyti.
Ar lengviau įdiegti saulės modulius esamuosešiltnamiuose bei plėveliniuose tuneliuose,negu įrengti visiškai naują sistemą?
Dr. Elinora Thompson, Grinvičo universiteto dėstytoja asistentė, tiriantifotosintezę, aktyviai dalyvauja ūkininkavimo inovacijų programos tyrimųprojekte, kurį finansuoja Didžiosios Britanijos inovacijų agentūra „InnovateUK“. Projekte nagrinėjama, ar galima turimus statinius pritaikyti fotovoltinėmssistemoms. Dr. E. Thompson pateikia preliminarinius šio tyrimo rezultatus.
FOTOVOLTINIŲ SAULĖS MODULIŲ DIEGIMASESAMUOSE ŽEMĖS ŪKIO OBJEKTUOSE
Žole
Apsauga nuo saulės ir vėjo, vandens atsargos sausros laikotarpiais
Sodininkyste
Atsparumas šešėliui, apsauga nuo oro sąlygų poveikio
Vynininkyste
Cukraus kiekio sumažėjimas, apsauga nuo išdžiūvimo
Lapinėmis daržovėmis
Gerai toleruoja šešėlį, įrodytas derliaus padidėjimas
SAULĖS FOTOVOLTINIAI ĮRENGINIAI PUIKIAI DERA SU ...
Šaltiniai: Fraunhoferio institutas, Inrae
Tam tikrų šiltnamio kultūrų
derliaus sumažėjimo rizika
Energetinė autonomija
nuo ekstremalių temperatūrų
Apsauga
Šiltnamis
tiekia prie žemės esanti saulės fotovoltinė jėgainė Donauešingene (Vokietija, 14 ha)
Šaltinis: Next2Sun
4,1 MWp
Prie žemės esančios sistemos
Ribotos
tam tikrų padargų panaudojimo galimybės
(apsaugo javus nuo išgulimo)
Apsaugos nuo vėjo efektas
Mažesnės įrengimo ir priežiūros išlaidos
kalibruojamas pagal aukštį ir atstumą tarp eilių
Šviesos paskirstymas
ENERGIJOS IŠEIGA:
pagamina saulės fotovoltinė jėgainė Verdone (Prancūzija, 3 ha)
Šaltinis: TSE
2,95 MWp
Pakeltos SISTEMOS
Didesnis svoris beii
įrengimo išlaidos
Eismas ir lauko darbai
beveik netrikdomi
Vienodas
šviesos paskirstymas
Saulės fotovoltinės lauko elektrinės palyginamasis plotas
Javų palyginamasis plotas
Žemės naudojimo efektyvumas
Auginamų kultūrų derliaus ir gaminamos energijos derinys padidina sklypo produktyvumą.
Kombinuotas naudojimas
padidina bendrąsias pajamas ir sumažina riziką.
Naudojant AGRI-PV, gaunama 80 proc. grūdų ir 50 proc. energijos, palyginti su plotu, kuriame fotovoltinė lauko elektrinė gamina vien energiją.
ĮSTATYMINĖS NUOSTATOS
Vokietija
Maksimalus leistinas ploto praradimas: 15 proc. (prie žemės esančiose sistemose) 10 proc. (pakeltose sistemose) Derlius turi sudaryti ne mažiau kaip 2/3 prieš fotovoltinių plokščių įrengimą buvusio derliaus vidurkio
Prancūzija
Fotovoltinių plokščių uždengiamas plotas: gali užimti daugiausiai 40 proc. sklypo Įrenginio aukštis ir atstumas turi atitikti eismo ir saugumo reikalavimus Derlius turi siekti ne mažiau kaip 90 proc., palyginti su kontrolinės zonos derliumi
Italija
Nuo 2024 m. gegužės mėn. įrengti saulės fotovoltines lauko elektrines žemės ūkio naudmenose visiškai uždrausta Agrarinės fotovoltikos įrenginius leidžiama toliau naudoti (2024 m. birželio mėn. būklė); privalomas minimalus plokščių aukštis: 2,1 m Derliaus apimtis nenustatoma, tačiau yra dokumentavimo prievolė.
Šaltiniai: DIN SPEC 91434:2021-05; legifrance.gouv.fr; terraevita.edagricole.it
Tekstas: ADRIENO LEROY Iliustracija: „Die Magaziniker“
Agrarinė fotovoltinė energetika (AgriPV) dar yra nauja sritis, tačiau ji turi potencialą. Kokios sistemos ir teisinės sąlygos jau egzistuoja ir kokios energijos išeigos galima tikėtis?
AGRI-PV GENERUOJA
daugiau elektros energijos/ha negu energiniai kukurūzai
Šaltinis: Fraunhoferio institutas
32x
Tekstas: Adrieno Leroy Iliustracija: „Die Magaziniker“
DAUGIAU INFORMACIJOS SKAITMENINIAME ŽURNALE: FLURUNDFURCHE.DE/INFOGRAFIK-AGRI-PV
DAUGIAU INFORMACIJOS SKAITMENINIAME ŽURNALE: FLURUNDFURCHE.DE/ INFOGRAFIK-AGRI-PV
Saulės elektrinių modulių eilės tampa tipiška lietuviško kraštovaizdžio dalimi. Žemės ūkio bendrovės, privatūs augalininkystės, gyvulininkystės ir mišrūs ūkiai jas noriai stato ant ir šlaitinių stogų, ir ant žemės. UAB „DOJUS agro“ atsinaujinančios energetikos projektų vadovo Tomo Rinkevičiaus teigimu, esminis motyvas ūkiams įsirengti saulės elektrines yra tvarumas. Didelė dalis Lietuvos ir ES skelbiamų paramos žemės ūkiui projektų kelia reikalavimus, kad pretendentai veiktų tvariai, ūkiui reikalingą elektrą pasigamintų patys. Prieš dvejus metus pradėjusi teikti saulės elektrinių įrengimo ūkininkams paslaugą „DOJUS agro“ šiais metais planuoja įrengti jėgaines 50 ūkių, jų bendras galingumas sieks nuo 5 iki 7 MW. „Mes atliekame visus darbus, nuo projekto iki leidimo statybai gavimo. Paslauga apima visus natūrinius matavimus, rangos darbus, varžų matavimus, pridavimą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir t. t. Sutvarkius dokumentus pats įrengimas tetrunka kelias dienas. Vėliau prireikus konsultuojame, prižiūrime įrengtą elektrinę“, – pasakojo T. Rinkevičius. Dėl dabartinės valstybės politikos tapti gaminančiu vartotoju nėra paprasta, nes trūksta perteklinę energiją galinčių priimti transformatorinių, tačiau tiems ūkiams, kurie gali čia pat suvartoti pagamintą energiją, saulės elektrinės yra puikus sprendimas. Pasak specialisto, jau 2030 m. Lietuva būtų pajėgi pasigaminti visą jai reikalingą elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir netgi prekiauti ja biržoje. Todėl tikėtina, kad ateityje ir valstybės politika turėtų pasikeisti.
Tekstas: Jolantos Lunevičienės Nuotrauka: DOJUS agro
TVARIAM ŪKIUI – SAULĖS ELEKTRINĖ
Dėl neariminės žemdirbystės laukai jokiu metų laiku nestovi pliki, be augalų. Iš uždengto dirvožemio saulė neišdegina anglies dvideginio, trąšų, derlingo sluoksnio nenupučia vėjas, nevyksta dirvožemio erozija. Dėl tikslaus tręšimo dirvoje išlaikomas maistinių medžiagų balansas, trąšų perteklius neteršia aplinkos. Dėl tikslaus augalų apsaugos priemonių naudojimo į aplinką patenka mažiau cheminių medžiagų. Dėl tikslaus, automatinio vairavimo mašinos ūkyje juda efektyviai, taupydamos degalus ir mažiau išmesdamos CO₂. 4 proc. dirbamos žemės skiriama žaliajam pūdymui. Pavasarį sėjami daug žaliosios masės užauginančių augalų mišiniai, kurie vėliau dirvai sugrąžina maistines medžiagas, šaknimis pakelia jas iš giliųjų sluoksnių, supurena dirvą. Šiuos plotus labai mėgta paukščiai. Nuėmęs pagrindinį derlių, rudenį augina tarpinius pasėlius. Nesėja ir nedirba žemės palei griovus, išlaikydamas 3 m atstumą. Palieka žolinę dangą. Užtikrina augalų kaitą. Tame pačiame lauke kasmet sėja vis kitą kultūrą. 10 proc. laukų teritorijos augina ankštines kultūras, kurios natūraliai papildo dirvožemį maistinėmis medžiagomis.
• • • • • • • •
Tvaraus G. Špakausko ūkio bruožai
Tausoti gamtą, aplinką skatina ir Lietuvos, ir ES žemės ūkio politika. Nustatomos tam tik- ros taisyklės, finansinė parama pirmiausia skiriama tiems, kas ūkininkauja tvariai. G. Špakauskas pripažino, kad jis sukūrė tvarų ūkį dėl to, kad jam tai yra įdomu. „Yra dalykų, kuriuos darau laikydamasis taisyklių. Kaip ir kiti, esu skatinamas finansiškai. Bet kai viską sudedu, matau, kad ne visos priemonės atsiperka, greičiau atvirkščiai. Tada ateina supratimas, kad tvariai ūkininkauju dėl gamtos, iš idėjos. Daug dalykų darau iš idėjos. Kad ir lauko dienas. Manęs niekas neverčia jų daryti. Pats perku skirtingus augalus, ieškau geriausio sprendimo, kviečiu žmones. Man įdomu bandyti, pasidalyti žiniomis. Mes, dirbantys žemę, negalime likti pokyčių tvarumo link nuošalyje“, – kalbėjo ūkininkas. Pasak E. Navicko, šiuo metu Lietuvoje keičiasi ūkininkų kartos. Senoji karta prie naujų, skaitmeninių technologijų, ko gero, nepereis, tačiau vyresni ūkininkai gerai supranta jų naudą ir skatina jomis domėtis savo vaikus, kurie pamažu perima vadeles į savo rankas. Jie noriai skaitmenizuoja ūkius, jungiasi prie išmaniųjų valdymo programų. „Į žemės ūkį ateina ir dirbtinis intelektas. Aš jau dabar iš AI kai kuriuos atsakymus gaunu greičiau ir tikslesnius. Jis ateis ir į pačią techniką, kombainų nustatymams“, – prognozavo G. Špakauskas.
Tvariai ūkininkauja iš idėjos
Tvariame ūkyje visa technika turi būti išmani.
»Ateina ir dirbtinis intelektas.«
Gedas Špakauskas
Toks aukštas žemės ūkio technikos darbo tikslumas ypač pasiteisina ūkiuose, kuriuose taikoma neariminė žemdirbystė, žemės išpurenimui nenaudojamas plūgas. „Neariminė žemdirbystė eina koja kojon su tiksliąja, nes jei tradiciniu būdu auginant javus traktorius per lauką važiuoja 8-9 kartus, tai nearimininkai važiuoja 3 – pasėti, patręšti ir nukulti. Jei pirmieji, padarę klaidą kuriame nors iš pirmųjų važiavimų, gali ją ištaisyti kitais kartais, tai antrieji tokios galimybės neturi. Neariminė žemdirbystė reikalauja ypatingo tikslumo kiekvieną kartą, kiekvienas išvažiavimas į lauką turi būti labai gerai suplanuotas apgalvotas ir atliktas“, – aiškino E. Navickas. Joks prie traktoriaus sėdintis žmogus to nepadarys taip, kaip kompiuteriu valdoma technika. G. Špakauskas, dirbdamas žemę, plūgu jos irgi nearia. Sėjai supurena paviršių iki 10 cm gylio. Pasak jo, svarbiausias dalykas yra pasėti kokybiškai. Tai reiškia, kad būtų geras sėklų daigumas, pasirinktas tinkamas gylis, norma, sėjimo laikas. Prieš sėdamas, laboratorijoje patikrina sėklų daigumą. „Jei sėjos metu padarysi lemiamų klaidų, jokios priemonės ir net palankiausi orai nebepadės“, – perspėjo ūkininkas. Kitas svarbus dalykas – teisingas ir tikslus tręšimas. „Dirvoje gali būti visko pakankamai, tačiau kad augalas gerai augtų, reikalingas tam tikras maistinių medžiagų balansas. Kuo tręšti, priklauso ir nuo metų laiko. Pavasarį, kai prasideda aktyvi vegetacija, reikalingas kalis. Rudenį augalams reikalingas fosforas. Kai kalio per daug, jis blokuoja kitų elementų – magnio, kalcio – įsisavinimą“, – patirtimi ir žiniomis dalijosi ūkininkas. Barsto jis tik vienanares trąšas ir, jei reikia, pravažiuoja lauką kelis kartus. Tai neužima daug laiko, nes tiksliai apskaičiavęs naudoja mažiau trąšų, greičiau užpildo barstytuvą. Norėdamas dar tiksliau parinkti trąšas ir jų kiekį, G. Špakauskas remiasi ne tik dirvožemio tyrimais. Jis augalų lapus siunčia į laboratoriją Olandijoje, iš kurios per penkias dienas gauna atsakymą apie augalų būklę, ko jam trūksta.
Neariminei žemdirbystei reikalingas tikslumas
Edvino Navicko, DOJUS group tiksliosios žemdirbystės vadovo teigimu, ES žaliojo kurso žemės ūkyje politikos ištakos slypi tiksliojoje žemdirbystėje. Žingsnis po žingsnio diegiant naujas technologijas yra sukurtas operacijų centras, vieninga sistema, apimanti daugybę automatizuotų funkcijų, kurioje yra valdomi visi reikalingi duomenys apie ūkį. Programinę įrangą galima nemokamai atsisiųsti į savo mobilųjį telefoną arba pasiekti internete su bet kokia naršykle bei realiu laiku matyti, kas vyksta ūkyje. „Norint naudotis šia programa nėra būtina pirkti mūsų mašinų. Galime suteikti tik sistemos elementus, t.y. anteną, valdymo monitorių, vairavimo mechanizmą galime įdiegti į bet kokią mašiną, ir ji tampa sistemos dalimi, kuri leidžia tiksliai ūkininkauti ir turėti iš to gaunamas vertes“, – aiškino E. Navickas. Tiksliojo ūkininkavimo naudas galime vardinti ir vardinti. Automatizuotos, kompiuteriais valdomos mašinos ir padargai dirba tiksliai, žmogiškos klaidos tikimybė lieka minimali. Prie mašinos vairo lauke sėdinčio žmogaus niekas nebevadina nei vairuotoju, nei traktorininku, bet operatoriumi, nes jo funkcija iš esmės yra pasikeitusi – jis valdo kompiuterį bei prižiūri padargų, įrangos darbą. Pasak E. Navicko, dėl automatinio vairavimo sutaupoma apie 10 proc. degalų, laiko, trąšų, sėklų, augalų apsaugos ir kitų priemonių. Nesėjama ir netręšiama toje pačioje vietoje du kartus. Tausojama aplinka, mažėja išmetamo CO₂ kiekis. Dėl tikslaus tręšimo į dirvožemį patenka tik tiek medžiagų, kiek reikia augalams ir norimam derliui užauginti.
Visa informacija apie ūkį – telefone
Tikslioji žemdirbystė veda Žaliojo kurso link
Kai prieš šešerius metus perėmė ūkį, kuriame iki tol dirbo kartu su tėvu, dirbamos žemės buvo 150 ha. Palaipsniui jos kiekis išaugo iki 280 ha. Dalis naujų plotų yra nuosavi, dalis – nuomojami. Kadangi nuomos kainos nuolat kyla, ūkininkas pagal galimybes stengiasi plėstis pirkdamas žemę, nes taip jaučiasi saugiau. Visą ūkį sudaro 30 atskirų laukų. Pagrindinis kriterijus renkantis naujus laukus yra atstumas ir lauko forma, dydis, nes aplinkinių žemių derlingumas panašus. O pirmas darbas, nesvarbu, ar laukas įsigyjamas ar nuomojamas, yra dirvožemio tyrimas. „Aš naudojuosi JOHN DEERE operacinio centro programine įranga. Visus savo ūkio laukus matau mobiliajame telefone. Prie šios programos prijungti ir traktoriai, padargai. Jau seniai nebenaudoju užrašų knygutės ir manau, kad yra neįmanoma ranka užfiksuoti tiek informacijos, kiek jos automatiškai sukaupia IT sistema. Užėjęs ant bet kurio lauko galiu matyti, kas ir kada ten buvo daryta, purkšta, tręšta, galiu matyti savo ar kažkieno kito paliktas klaidas ir jas taisyti, analizuoti duomenis. Man tereikia tik suvesti į programą informaciją, kokius produktus supyliau į išmanųjį barstytuvą ar purkštuvą. Mašinų su automatiniu vairavimu kompiuteris pasirūpina, kad būtų ne tik tręšiama pagal konkretaus lauko tręšimo žemėlapį, sudarytą atsižvelgiant į dirvožemio tyrimų rezultatus, ten, kur reikia ir kiek reikia, bet programoje fiksuoja visa informaciją ir net važiavimo greitį. Kai manęs kas klausia, kiek trąšų sunaudojau, niekada nepasakoju „maždaug“, bet dirstelėjęs į telefoną atsakau tiksliai“, – kaip ūkyje veikia tiksliojo ūkininkavimo sistema pasakojo G. Špakauskas.
10 proc. dirbamų laukų augina ankštines kultūras. Pasėtas pupas tenka saugoti nuo į Raudonąją knygą įrašytų laukinių žąsų.
Visa informacija telefone
pastatus, šalia nuosavos grūdų džiovyklos kalbėjo Gedas Špakauskas, jaunos šeimos tėvas, perėmęs ūkį po to, kai mirė jo tėtis. Gedo vaikai dar nelanko mokyklos. „Nespausiu jų rinktis profesijos, bet jei norės, tai savo gyvenimo startui mano pastangų dėka galės turėti moderniai sutvarkytą šiuolaikinį ūkį“, – lyg tarp kitko savo gyvenimo planą trumpai išdėstė jaunas vyras. Jo aistra informacinėms technologijoms niekur nedingo. Žinias ir norą domėtis naujovėmis pritaikęs savo ūkio skaitmenizavimui G. Špakauskas nedvejodamas sakė, kad sukūrė tvariai veikiantį augalininkystės ūkį.
ane visada viliojo informacinės technologijos, kompiuteriai, bet pasukau visai kitais keliais. Vilniaus Gedimino technikos universitete studijavau transporto mokslus, o štai dabar jau septinti metai, kaip esu ūkininkas“, – Pakruojo rajone, Degučių kaime vaikštant po ūkinius
M
Ūkio skaitmenizavimas – esminė tvaraus žemės ūkio sąlyga
Žaliasis kursas prasideda nuo tiksliojo, išmanaus ūkininkavimo. Prie jo pereina jaunoji Lietuvos ūkininkų karta.
Teksto ir nuotraukų autorė: Jolanta Lunevičienė
Visą 280 ha ūkį sudaro apie 30 laukų.
Dėl neariminės žemdirbystės laukai jokiu metų laiku nestovi pliki, be augalų. Iš uždengto dirvožemio saulė neišdegina anglies dvideginio, trąšų, derlingo sluoksnio nenupučia vėjas, nevyksta dirvožemio erozija. Dėl tikslaus tręšimo dirvoje išlaikomas maistinių medžiagų balansas, trąšų perteklius neteršia aplinkos. Dėl tikslaus augalų apsaugos priemonių naudojimo į aplinką patenka mažiau cheminių medžiagų. Dėl tikslaus, automatinio vairavimo mašinos ūkyje juda efektyviai, taupydamos degalus ir mažiau išmesdamos CO2. 4 proc. dirbamos žemės skiriama žaliajam pūdymui. Pavasarį sėjami daug žaliosios masės užauginančių augalų mišiniai, kurie vėliau dirvai sugrąžina maistines medžiagas, šaknimis pakelia jas iš giliųjų sluoksnių, supurena dirvą. Šiuos plotus labai mėgta paukščiai. Nuėmęs pagrindinį derlių, rudenį augina tarpinius pasėlius. Nesėja ir nedirba žemės palei griovus, išlaikydamas 3 m atstumą. Palieka žolinę dangą. Užtikrina augalų kaitą. Tame pačiame lauke kasmet sėja vis kitą kultūrą. 10 proc. laukų teritorijos augina ankštines kultūras, kurios natūraliai papildo dirvožemį maistinėmis medžiagomis.
Toks aukštas žemės ūkio technikos darbo tikslumas ypač pasiteisina ūkiuose, kuriuose taikoma neariminė žemdirbystė, žemės išpurenimui nenaudojamas plūgas. „Neariminė žemdirbystė eina koja kojon su tiksliąja, nes jei tradiciniu būdu auginant javus traktorius per lauką važiuoja 8-9 kartus, tai nearimininkai važiuoja 3 – pasėti, patręšti ir nukulti. Jei pirmieji, padarę klaidą kuriame nors iš pirmųjų važiavimų, gali ją ištaisyti kitais kartais, tai antrieji tokios galimybės neturi. Neariminė žemdirbystė reikalauja ypatingo tikslumo kiekvieną kartą, kiekvienas išvažiavimas į lauką turi būti labai gerai suplanuotas apgalvotas ir atliktas“, – aiškino E. Navickas. Joks prie traktoriaus sėdintis žmogus to nepadarys taip, kaip kompiuteriu valdoma technika. G. Špakauskas, dirbdamas žemę, plūgu jos irgi nearia. Sėjai supurena paviršių iki 10 cm gylio. Pasak jo, svarbiausias dalykas yra pasėti kokybiškai. Tai reiškia, kad būtų geras sėklų daigumas, pasirinktas tinkamas gylis, norma, sėjimo laikas. Prieš sėdamas, laboratorijoje patikrina sėklų daigumą. „Jei sėjos metu padarysi lemiamų klaidų, jokios priemonės ir net palankiausi orai nebepadės“, – perspėjo ūkininkas.
»Nors kruopelyte prisidėsiu, nors truputį ...«
Edvino Navicko, DOJUS group tiksliosios žemdirbystės vadovo teigimu, ES žaliojo kurso žemės ūkyje politikos ištakos slypi tiksliojoje žemdirbystėje. Žingsnis po žingsnio diegiant naujas technologijas yra sukurtas operacijų centras, vieninga sistema, apimanti daugybę automatizuotų funkcijų, kurioje yra valdomi visi reikalingi duomenys apie ūkį. Programinę įrangą galima nemokamai atsisiųsti į savo mobilųjį telefoną arba pasiekti internete su bet kokia naršykle bei realiu laiku matyti, kas vyksta ūkyje. „Norint naudotis šia programa nėra būtina pirkti mūsų mašinų. Galime suteikti tik sistemos elementus, t.y. anteną, valdymo monitorių, vairavimo mechanizmą galime įdiegti į bet kokią mašiną, ir ji tampa sistemos dalimi, kuri leidžia tiksliai ūkininkauti ir turėti iš to gaunamas vertes“, – aiškino E. Navickas. Tiksliojo ūkininkavimo naudas galime vardinti ir vardinti. Automatizuotos, kompiuteriais valdomos mašinos ir padargai dirba tiksliai, žmogiškos klaidos tikimybė lieka minimali. Prie mašinos vairo lauke sėdinčio žmogaus niekas nebevadina nei vairuotoju, nei traktorininku, bet operatoriumi, nes jo funkcija iš esmės yra pasikeitusi – jis valdo kompiuterį bei prižiūri padargų, įrangos darbą. Pasak E. Navicko, dėl automatinio vairavimo sutaupoma apie 10 proc. degalų, laiko, trąšų, sėklų, augalų apsaugos ir kitų priemonių. Nesėjama ir netręšiama toje pačioje vietoje du kartus. Tausojama aplinka, mažėja išmetamo CO2 kiekis. Dėl tikslaus tręšimo į dirvožemį patenka tik tiek medžiagų, kiek reikia augalams ir norimam derliui užauginti
technikos universitete studijavau transporto mokslus, o štai dabar jau septinti metai, kaip esu ūkininkas“, – Pakruojo rajone, Degučių kaime vaikštant po ūkinius pastatus, šalia nuosavos grūdų džiovyklos kalbėjo Gedas Špakauskas, jaunos šeimos tėvas, perėmęs ūkį po to, kai mirė jo tėtis. Gedo vaikai dar nelanko mokyklos. „Nespausiu jų rinktis profesijos, bet jei norės, tai savo gyvenimo startui mano pastangų dėka galės turėti moderniai sutvarkytą šiuolaikinį ūkį“, – lyg tarp kitko savo gyvenimo planą trumpai išdėstė jaunas vyras. Jo aistra informacinėms technologijoms niekur nedingo. Žinias ir norą domėtis naujovėmis pritaikęs savo ūkio skaitmenizavimui G. Špakauskas nedvejodamas sakė, kad sukūrė tvariai veikiantį augalininkystės ūkį.
ane visada viliojo informacinės technologijos, kompiuteriai, bet pasukau visai kitais keliais. Vilniaus Gedimino
Ūkio skaitmeniza-vimas – esminė tvaraus žemės ūkio sąlyga
G. Špakauskas pasakojo pažįstas ūkininkų, kurie žengę pirmą žingsnį, pasidarė savo laukų dirvožemio tyrimus ir ties tuo sustojo. Tai, pasak jo, yra pinigų mėtymas. Kiti žingsniai būtų mašinų prijungimas prie automatinio vairavimo, tręšimo planų sudarymas pagal realų poreikį kiekvienoje konkrečioje vietoje, išmaniųjų padargų, barstytuvų, purkštuvų prijungimas, nuolatinis informacijos kaupimas apie darbus ir procesus informacinėje sistemoje. E. Navickas darbo procesą tiksliai valdomame ūkyje nupasakojo taip: „Ūkininkas privalo padaryti elementarius namų darbus. Skaitmeniniu būdu programoje suformuoti ir išsiųsti į mašiną užduotį, tarkime, kažkuriame lauke atlikti kintamos normos tręšimą pagal prikabintą žemėlapį. Kai traktorius privažiuoja prie nurodyto lauko, operatoriui tereikia mašinos kompiuteryje patvirtinti, kad darbas turi būti pradedamas. Taip gali būti tręšiama, sėjama, dirbama žemė pagal kintamo gylio žemėlapius. Savo ruožtu prie informacinės sistemos prijungti kombainai fiksuoja derliaus kiekį, sudaro derlingumo žemėlapius. Visi darbai, jų kokybiniai parametrai yra dokumentuojami, programėlėje kaupiama informacija, kurią galima analizuoti, daryti išvadas. Mašina žino, kokiomis tiesėmis jai važiuoti, kaip susireguliuoti padargus. Operatoriaus darbas yra prižiūrėti, ar neužsidegė koks įspėjimas, ar neužsikimšo purkštukai, ar nesibaigė trąšos, sėklos ir pan.“ DOJUS agro automatinio vairavimo sistemą yra įdiegęs į maždaug 4,5 tūkst. žemės ūkio mašinų Lietuvoje. Apie 2 tūkst. yra prijungta prie operacijų centro. Kas minutę jos atsiunčia apie 800 skaičių, įvairiausių duomenų, pagal kuriuos galima netgi įvertinti ir pačių mašinų techninę būklę, numatyti galimą gedimą. „Kartais ūkininkai nustemba, kai per darbymetį mūsų serviso automobilis atvažiuoja į kiemą ar lauką, nes mes anksčiau už operatorių sužinome, kad reikalingas remontas“, – sakė E. Navickas.
PRADĖTI PAPRASTA
Det er vigtigt at understrege, at debatten økologi contra konventionelt landbrug er meget intens i Danmark. Mange rapporter anser den ene eller anden driftsform som bedst for klima og miljø. Ikke fordi forskerne er forudindtagne, men fordi manglende datagrundlag og faktorer, der trækker hver sin vej, åbner for tolkning af data. F. eks. skriver Aarhus Universitet i en rapport (marts 2022) at det pt. ikke er muligt særskilt at opdele emissionerne af drivhusgasser mellem den økologiske og konventionelle produktion. I samme rapport hedder det, at mere græs i konventionel drift vil give stigning i jordens kulstofindhold, omvendt bidrager økologiens lavere udbytter mindre til jordens kulstofpulje. En rapport bestilt af Folketinget fra 2016 fastslår, at den gennemsnitlige forøgelse af artsrigdommen på 30 pct. i økologiske marker er ret robust, men dækker over stor variation ”og den positive effekt afhænger især af hvilket landskab, de økologiske og konventionelle bedrifter ligger i.”Samme år skriver Økologisk Landsforening i Myter og Fakta, at under skandinaviske forhold ligger de økologiske udbytter typisk 0-50 procent under de konventionelle – dog afhængig af produktionsgren. Endelig gør tre forskere fra Danmark, Sverige og Frankrig i 2020 op med den anvendte livscyklusvurdering (LCA), fordi metoden mangler nogle væsentlige faktorer, og derfor ”kan føre til forkerte konklusioner om henholdsvis økologisk og konventionelt jordbrug.” Trods uenigheden er der dog nogenlunde enighed om at de to driftsformer er begyndt at nærme sig hinanden, idet de konventionelle bedrifter er blevet grønnere, mens økologerne er klar over, at den megen jordbearbejdning kan være et minus for jordstrukturen.
Uenighed
Nuo kakavmedžių nuimti subrendę vaisiai prakertami, po to apdengtos pupelės tamsoje fermentuojamos ir galiausiai džiovinamos po atviru dangumi.
Vienas iš būdų kaupti anglį dirvožemyje – ūkininkauti taip, kad laukuose nuolatos kas nors augtų.
»Kovojame už tai, kad kakavos auginimas Ganoje taptų žalias.«
TATIANA BOUSSANGE
YAYRATORIS GLOVERIS
Daugelyje Ganos vietovių esantys gausūs vandens telkiniai leidžia intensyviai veisti žuvis – dažnai tai kinų verslas.
Plati lyguma palei Voltos upės krantus:ryžių augintojas Charles’as Humbeyprie savo laukų.
Gyvulininkystė Vakarų Afrikoje prie Atlanto: savo žemės neturintys ūkininkai vandenyno pakrantėje prie sostinės Akros šeria zebu galvijus skurdžiomis atliekomis iš turgaus.
Dauguma darbų nėra mechanizuoti: ūkininkas Shaiku Yakubu lesina savo dedekles, o šalies pietuose esančio ryžių malūno darbininkė kojomis varto grūdus.
negrįstu keliu ūkininkas važiuoja per žaliuojančią lygumą, kuri apima 3 000 ha ryžių. Visi pasėlių plotai išraizgyti sumaniai sukurta ir valdžios institucijų griežtai kontroliuojama drėkinimo sistema, užtikrinančia du gerus derlius per metus. Kanalai ir grioviai dalija pasėlių laukus į gausybę nedidelių sklypelių, kuriuos intensyviai apdirba apie 2 700 smulkių ūkininkų bei tūkstančiai darbininkų. Vandens suneštos, derlingos žemės plotai priklauso Ganos valstybei, su kuria augintojai sudaro penkerių metų nuomos sutartis. Dabartinė nuomos kaina – septyni maišai (po 90 kg) arba 630 kg/ha ryžių per metus. 59-erių Ch. Humbey pats augina 1,5 ha ryžių bei, kaip grupės vadybininkas, yra atsakingas už kitus 130 ha, kuriuos dirba 285 ūkininkai. Pirmasis derlius prasideda vasario viduryje, antrasis nuimamas rugsėjį ir spalį. Ryžiai čia pat vietoje džiovinami po atviru dangumi, kol pasiekia 14 proc. drėgnį, bei realizuojami vietinėje rinkoje, kurioje dabar mokama 530 sedžių (apie 38 €), o didžioji grūdų dalis eksportuojama į Nigeriją. „Mes, ryžių augintojai, negalime skųstis, nes daugelį metų gauname neblogas pajamas“, − ryžių lauke kalbėdamasis su darbininku Peteriu patenkintas sako Ch. Humbey. Ir tai nepaisant to, kad metai iš metų kylančią Ganos ekonomiką gerokai susilpnino kovido pandemija. Sparčiai vykstančius pokyčius Ganos žemės ūkyje, pasižyminčiame turtinga įvairove dėl palankių gamtinių sąlygų – gerų dirvožemių, šilumos, vandens gausos, matome taip pat ir ten, kur Ch. Humbey bei jo kolegos augina ryžius. Dar iki devintojo dešimtmečio čia buvo auginamos cukranendrės, bet vėliau tuometiniai Lenkijos investuotojai pasitraukė, ir cukraus fabrikas sustojo; taigi reikėjo naujų verslo idėjų. Prancūzijos bendrovė „Golden Exotics Ltd.“ įveisė bananų plantaciją, o jos kaimynystėje Ganos ūkininkai pradėjo auginti ryžius; jau kelerius metus į regiono ekonomiką investuoja taip pat ir Kinijos kompanija „China Fujian Fishing Farm“. Jai priklauso prie Voltos krantų esantys didžiuliai žuvivaisos baseinai, įrengti pietinėje milžiniškos Akosombos užtvankos ir vandens jėgainės pusėje. Užtvanka ir elektrinė – prestižinis projektas, įgyvendintas 1957 m. Ganai tapus nepriklausoma. Baseinuose auginami dideli tilapijų (daugiaspalvių ešeržuvių) kiekiai. Kinijos investuotojai dominuoja šioje Vakarų Afrikos šalyje. Jie finansuoja ne tik akvakultūrų auginimą, bet ir tiltų bei kelių statybą, dalyvauja daugelyje energetikos ir kalnakasybos projektų, be to, stato naują žvejybos uostą sostinėje Akroje. Prie įėjimo į didžiulę statybvietę – daug žadantis šūkis: „Kinijos pagalba bendrai ateičiai“ (angl. China Aid For Shared Future). Paėjus kiek į šoną, vos kelis šimtus metrų toliau į vakarus, tiesiog smėlėtoje Atlanto pakrantėje matyti aptvaruose stovintys zebu. Galvijų šeimininkas Nilas Kpopo juokauja, jog jie yra „niekieno žemėje“. Karvės nemelžiamos, pienas skirtas veršeliams. N. Kpopo šeria savo galvijus manioko lukštais, vaisių bei daržovių atliekomis iš vietinių turgų. „Jei pašare pasitaiko plastiko, mano vargšai gyvuliai suėda ir jį“, − sako ūkininkas su šiek tiek liūdnoka šypsena. Beje, ganietis skeptiškai žiūri į kaimynystėje kylantį žvejybos uostą: „Kinai dedasi labai draugiškais, o paskui vogs žuvį mums iš panosės.“
Nežiūrint Atlanto pakrantėje vykdomos veiklos, nepastovių rinkų ir svyruojančių kainų laikais investuoti į Ganos žemės ūkį – rizikinga. Tai pats patyrė ir ūkininkas Shaiku Yakubu. Po aštuonerių darbo metų Šiaurės Karolinoje ir Masačiūsetse 2017 m. grįžęs į Rytų regione esantį Ampekrono kaimą, Sh. Yakubu savo lėšomis pastatė keturis tvartus, skirtus 170 000 mėsinių vištų. „Viskas klostėsi gerai“, − aprodydamas ūkį prisimena 37-erių metų vyras, savo jėgomis sukūręs sėkmingą verslą. „Vištų lesalų kaina 2018 m. buvo 90 sedžių (apie šešis eurus) už 150 kilogramų. Tačiau jau prieš kovidą pašarai gerokai pabrango, o kilus pandemijai kainos išaugo iki dangaus, − toliau pasakoja Sh. Yakubu, kuriam teko mokėti jau dešimt kartų daugiau, − taigi iš mėsinių vištų auginimimo gauti pelno tapo nebeįmanoma ir man teko šio verslo atsisakyti“. Nuo tol vištidėse jis laiko 2 000 dedeklių. Per dieną jos padeda apie 900 kiaušinių, kuriais prekiaudamas ūkininkas gali sudurti galą su galu. Be to, norėdamas diversifikuoti savo ūkį, per pastaruosius mėnesius jis dar įsigijo apie 80 galvijų. Tiesa, opi problema yra ne tik gruntinių vandenų lygio kritimas. Daugelyje Ganos regionų gyvulininkystei didelę konkurenciją sudaro grūdų, kakavos, kaučiuko bei aliejinių palmių auginimas. Kai kurie šalies regionai beveik visiškai neturi gyvulių, dėl ko nukenčia intensyvus platancijų ūkis, kadangi dirvožemiuose stinga mėšlo bei organikos. Tad kakavos žaliavos kainos tarptautiniu mastu šiuo metu yra astronominės, nes pastaraisiais metais gaunami derliai gerokai sumažėjo tiek kaimyninėje Dramblio kaulo kranto respublikoje, kuri pagal kakavos pupelių tiekimą pasaulio rinkai užima pirmą vietą, tiek ir antroje vietoje esančioje Ganoje. Priežastys − įvairios: klimato kaita, didelė kenkėjų – grybelių, virusų, vabzdžių – daroma žala, natūralaus apdulkinimo trūkumas bei tai, kad mažėjant humuso dirvožemiai vis labiau rūgštėja bei druskėja. Visais minėtais klausimais rūpinasi valstybinė organizacija „Cocoa-Board“, kuri kiekvieną naują derliaus sezoną taip pat nustato kakavos žaliavos garantines kainas. Daugelį darbo sričių apimanti organizacija, palyginama su mūsiškais žemės ūkio rūmais, turi kelis po šalį paskirstytus filialus. Vienas iš jų – Pankezėje įsikūrusi„Pankese Cocoa Station“, kuriai priklauso didžiulė plantacija. Bandomosios stoties veiklos sritys − sėklininkystė ir augalų apsauga.
Tuo tarpu Ganoje, pačiame vadinamosios pasaulinės „kakavos juostos“ (angl. Cacao-belt), viduryje, Sh. Yakubu ieško tinkamų plotų, kuriuos galėtų aptverti bei ganyti savo galvijus. Užduotis – ne iš lengvųjų. Trūksta ir žemės ūkio technikos – traktorių bei šieno presų. Įvairiapusio Ganos žemės ūkio, kurį sudaro labai skirtingos regioninės struktūros, mechanizavimas iš tiesų dar ne itin pažengęs. Tai rodo taip pat ir Ganoje per metus parduodamų JOHN DEERE traktorių skaičius. „Šiuo metu parduodame apie 70 traktorių per metus“, − komentuoja Aline Badre, Akros JOHN DEERE atstovybės Ganoje vadovė. Pasak A. Badre, daugiausiai traktorių keliauja į šiaurinius, panašius į savanas regionus, kur plačiau auginamos sojos ir kukurūzai. Bankai nesuinteresuoti bemoksliams, lėšų stokojantiems smulkiems ūkininkams teikti kreditų žemės ūkio technikai įsigyti. Trumpai tariant, daugelis augintojų neturi jokių šansų sulaukti iš bankų finansinės paramos.
Tačiau kai kas Ganos žemės ūkyje visgi įmanoma – tai galima pamatyti Suhume, esančiame tarp Kumasi didmiesčio ir Akros. Su Yayratorio Gloverio įstei ta organizacija „Glover“ šiuo metu bendradarbiauja apie 5 000 kakavos pupelių augintojų. „Šiais metais iš mūsų gamintojų supirksime beveik 5 000 tonų kakavos pupelių“, − sako vykdomasis direktorius George’as Saviour’as Dotse. „Glover“ socialiniu ir ekologiniu atžvilgiu jaučia atsakomybę prieš pirminius augintojus. „Mūsų tiekėjai gauna nemokamą sveikatos draudimą“, − pabrėžia G. S. Dotse. Jis džiaugiasi, jog dabartinės pakilusios žaliavos kainos padidins ūkininkų šeimų pajamas.
Panaši ir Justice’o bei Vidos Bediako istorija, kurie prieš trejus metus savo beveik šešių hektarų šeimos ūkį pertvarkė į ekologinį. „Tai buvo sunkūs laikai, − atvirai prisipažįsta Justice’as, − bet „Glover“ dėka buvome finansiškai apdrausti.“ Kas 14 dienų šeima vyksta į plantaciją rinkti prinokusių kakavos vaisių, kurie mačete pjaunami nuo šakų ir sunešami į krūvą. Penkių vaikų motina Vida kloja ant žemės bananų lapus, o Justice’as prakirtęs ankštis beria ant jų kakavos pupeles, apsuptas balkšvo, saldaus (skanaus) minkštimo. Kai iš visų ankščių išimtos pupelės kartu su minkštimu būna subertos ant bananų lapų, Vida jas apdangsto kitais lapais. Po šia danga prasideda fermentacijos procesas, kuris trunka septynias dienas, po to kakavos pupelės džiovinamos. Ankštys paliekamos plantacijoje − jomis, vienuolikos kiaulių ir būrio vištų mėšlu bei manioko lukštais tręšiami kakavmedžiai. „Kovojame už tai, kad kakavos auginimas Ganoje taptų žalias“, − tai firmos įkūrėjo Yayratorio Gloverio veiklos motyvas. Nedidelė „Glover“ supirktos bei apdorotos kakavos žaliavos dalis tiekiama, pvz., kaimynystėje esančiam bendram Vokietijos ir Ganos šokolado fabrikui „Fairafric“, kurio kredo: „juodojo aukso“ vertės kūrimas privalo vykti Ganoje. Tai visiškai atitinka Yayratorio tikslus, jis užsiima toli gražu ne vien kakavos auginimu. Verslininko akiratyje – visa kaimo vietovė. Apžiūrėję rūšiavimo įrenginį, kur tvyro stiprus kakavos pupelių kvapas, dar galime užsukti ir į kitus pastatus. Čia baigiama įgyvendinti naujausia Yayratorio investicija – tai supermoderni, švarutėlė žemės riešutų skrudinimo linija su pačiomis inovatyviausiomis mašinomis, kokias šiuo metu tik gali pasiūlyti pasaulinė maisto gamybos technologijų rinka. Ir tai dar ne viskas. Už firmos teritorijos jis įveisė didelį medelyną ir pasodino visų Ganoje žinomų rūšių (kai kurioms iš jų gresia išnykimo pavojus) medžių. „Po penkiolikos metų čia bus rojus“, − dėsto verslininkas, sparčiai žingsniuodamas palei lomą, kurioje ketina įrengti dirbtinį ežerą. Nuožulnuma tekantis vanduo gamins atsinaujinančią elektros energiją jo įmonei bei aplinkiniams kaimams. Vyras neabejotinai turi viziją. Tai Suhumui, regionui ir visam Ganos žemės ūkiui šiais neramiais laikais leidžia šiek tiek optimistiškiau žvelgti į ateitį.
ervažiavęs nedidelį tiltelį virš kanalo, Charles’as Humbey kinietišku „Jingcheng“ mopedu neskubėdamas atburzgia mūsų link. Ryžių augintojas iš Asutsuaro maloniai pasisveikina. Esame šiek tiek į vakarus nuo galingos Voltos upės. Motorizuota dvirate transporto priemone
ŪKININKAI STENGIASI ATLAIKYTI GLOBALINIUS RINKOS SVYRAVIMUS BEI KAINŲ ŠUOLIUS
Ganos žemės ūkis gamina apie penktadalį bendrojo nacionalinio produkto. Pagrinde kakavos žaliavą bei palmių aliejų eksportuojanti šalis turi ir daugiau potencialo, kurį galima išvystyti, įveikus kai kuriuos struktūrinius trūkumus.
Tekstas: DIERKO JENSENO Nuotr.: JÖRGO BÖTHLINGO
Tuo tarpu Ganoje, pačiame vadinamosios pasaulinės „kakavos juostos“ (angl. Cacabelt), viduryje, Sh. Yakubu ieš- ko tinkamų plotų, kuriuos galėtų aptverti bei ganyti savo galvijus. Užduotis – ne iš lengvųjų. Trūksta ir žemės ūkio technikos – traktorių bei šieno presų. Įvairiapusio Ganos žemės ūkio, kurį sudaro labai skirtingos regioninės struktūros, mechanizavimas iš tiesų dar ne itin pažengęs. Tai rodo taip pat ir Ganoje per metus parduodamų JOHN DEERE traktorių skaičius. „Šiuo metu parduodame apie 70 traktorių per metus“, − komentuoja Aline Badre, Akros JOHN DEERE atstovybės Ganoje vadovė. Pasak A. Badre, daugiausiai traktorių keliauja į šiaurinius, panašius į savanas regionus, kur plačiau auginamos sojos ir kukurūzai. Bankai nesuinteresuoti bemoksliams, lėšų stokojantiems smulkiems ūkininkams teikti kreditų žemės ūkio technikai įsigyti. Trumpai tariant, daugelis augintojų neturi jokių šansų sulaukti iš bankų finansinės paramos.
atburzgia mūsų link. Ryžių augintojas iš Asutsuaro maloniai pasisveikina. Esame šiek tiek į vakarus nuo galingos Voltos upės. Motorizuota dvirate transporto priemone negrįstu keliu ūkininkas važiuoja per žaliuojančią lygumą, kuri apima 3 000 ha ryžių. Visi pasėlių plotai išraizgyti sumaniai sukurta ir valdžios institucijų griežtai kontroliuojama drėkinimo sistema, užtikrinančia du gerus derlius per metus. Kanalai ir grioviai dalija pasėlių laukus į gausybę nedidelių sklypelių, kuriuos intensyviai apdirba apie 2 700 smulkių ūkininkų bei tūkstančiai darbininkų. Vandens suneštos, derlingos žemės plotai priklauso Ganos valstybei, su kuria augintojai sudaro penkerių metų nuomos sutartis. Dabartinė nuomos kaina – septyni maišai (po 90 kg) arba 630 kg/ha ryžių per metus. 59-erių Ch. Humbey pats augina 1,5 ha ryžių bei, kaip grupės vadybininkas, yra atsakingas už kitus 130 ha, kuriuos dirba 285 ūkininkai. Pirmasis derlius prasideda vasario viduryje, antrasis nuimamas rugsėjį ir spalį. Ryžiai čia pat vietoje džiovinami po atviru dangumi, kol pasiekia 14 proc. drėgnį, bei realizuojami vietinėje rinkoje, kurioje dabar mokama 530 sedžių (apie 38 €), o didžioji grūdų dalis eksportuojama į Nigeriją. „Mes, ryžių augintojai, negalime skųstis, nes daugelį metų gauname neblogas pajamas“, − ryžių lauke kalbėdamasis su darbininku Peteriu patenkintas sako Ch. Humbey. Ir tai nepaisant to, kad metai iš metų kylančią Ganos ekonomiką gerokai susilpnino kovido pandemija. Sparčiai vykstančius pokyčius Ganos žemės ūkyje, pasižyminčiame turtinga įvairove dėl palankių gamtinių sąlygų – gerų dirvožemių, šilumos, vandens gausos, matome taip pat ir ten, kur Ch. Humbey bei jo kolegos augina ryžius. Dar iki devintojo dešimtmečio čia buvo auginamos cukranendrės, bet vėliau tuometiniai Lenkijos investuotojai pasitraukė, ir cukraus fabrikas sustojo; taigi reikėjo naujų verslo idėjų. Prancūzijos bendrovė „Golden Exotics Ltd.“ įveisė bananų plantaciją, o jos kaimynystėje Ganos ūkininkai pradėjo auginti ryžius; jau kelerius metus į regiono ekonomiką investuoja taip pat ir Kinijos kompanija „China Fujian Fishing Farm“. Jai priklauso prie Voltos krantų esantys didžiuliai žuvivaisos baseinai, įrengti pietinėje milžiniškos Akosombos užtvankos ir vandens jėgainės pusėje. Užtvanka ir elektrinė – prestižinis projektas, įgyvendintas 1957 m. Ganai tapus nepriklausoma. Baseinuose auginami dideli tilapijų (daugiaspalvių ešeržuvių) kiekiai. Kinijos investuotojai dominuoja šioje Vakarų Afrikos šalyje. Jie finansuoja ne tik akvakultūrų auginimą, bet ir tiltų bei kelių statybą, dalyvauja daugelyje energetikos ir kalnakasybos projektų, be to, stato naują žvejybos uostą sostinėje Akroje. Prie įėjimo į didžiulę statybvietę – daug žadantis šūkis: „Kinijos pagalba bendrai ateičiai“ (angl. China Aid For Shared Future). Paėjus kiek į šoną, vos kelis šimtus metrų toliau į vakarus, tiesiog smėlėtoje Atlanto pakrantėje matyti aptvaruose stovintys zebu. Galvijų šeimininkas Nilas Kpopo juokauja, jog jie yra „niekieno žemėje“. Karvės nemelžiamos, pienas skirtas veršeliams. N. Kpopo šeria savo galvijus manioko lukštais, vaisių bei daržovių atliekomis iš vietinių turgų. „Jei pašare pasitaiko plastiko, mano vargšai gyvuliai suėda ir jį“, − sako ūkininkas su šiek tiek liūdnoka šypsena. Beje, ganietis skeptiškai žiūri į kaimynystėje kylantį žvejybos uostą: „Kinai dedasi labai draugiškais, o paskui vogs žuvį mums iš panosės.“
ervažiavęs nedidelį tiltelį virš kanalo, Charles’as Humbey kinietišku „Jingcheng“ mopedu neskubėdamas
Nežiūrint Atlanto pakrantėje vykdomos veiklos, nepastovių rinkų ir svyruojančių kainų laikais investuoti į Ganos žemės ūkį – rizikinga. Tai pats patyrė ir ūkininkas Shaiku Yakubu. Po aštuonerių darbo metų Šiaurės Karolinoje ir Masačiūsetse 2017 m. grįžęs į Rytų regione esantį Ampekrono kaimą, Sh. Yakubu savo lėšomis pastatė keturis tvartus, skirtus 170 000 mėsinių vištų. „Viskas klostėsi gerai“, − aprodydamas ūkį prisimena 37-erių metų vyras, savo jėgomis sukūręs sėkmingą verslą. „Vištų lesalų kaina 2018 m. buvo 90 sedžių (apie še- šis eurus) už 150 kilogramų. Tačiau jau prieš kovidą pašarai gerokai pabrango, o kilus pandemijai kainos išaugo iki dangaus, − toliau pasakoja Sh. Yakubu, kuriam teko mokėti jau dešimt kartų daugiau, − taigi iš mėsinių vištų auginimimo gauti pelno tapo nebeįmanoma ir man teko šio verslo atsisakyti“. Nuo tol vištidėse jis laiko 2 000 dedeklių. Per dieną jos padeda apie 900 kiaušinių, kuriais prekiaudamas ūkininkas gali sudurti galą su galu. Be to, norėdamas diversifikuoti savo ūkį, per pastaruosius mėnesius jis dar įsigijo apie 80 galvijų. Tiesa, opi problema yra ne tik gruntinių vandenų lygio kritimas. Daugelyje Ganos regionų gyvulininkystei didelę konkurenciją sudaro grūdų, kakavos, kaučiuko bei aliejinių palmių auginimas. Kai kurie šalies regionai beveik visiškai neturi gyvulių, dėl ko nukenčia intensyvus platancijų ūkis, kadangi dirvožemiuose stinga mėšlo bei organikos. Tad kakavos žaliavos kainos tarptautiniu mastu šiuo metu yra astronominės, nes pastaraisiais metais gaunami derliai gerokai sumažėjo tiek kaimyninėje Dramblio kaulo kranto respublikoje, kuri pagal kakavos pupelių tiekimą pasaulio rinkai užima pirmą vietą, tiek ir antroje vietoje esančioje Ganoje. Priežastys − įvairios: klimato kaita, didelė kenkėjų – grybelių, virusų, vabzdžių – daroma žala, natūralaus apdulkinimo trūkumas bei tai, kad mažėjant humuso dirvožemiai vis labiau rūgštėja bei druskėja. Visais minėtais klausimais rūpinasi valstybinė organizacija „Cocoa-Board“, kuri kiekvieną naują derliaus sezoną taip pat nustato kakavos žaliavos garantines kainas. Daugelį darbo sričių apimanti organizacija, palyginama su mūsiškais žemės ūkio rūmais, turi kelis po šalį paskirstytus filialus. Vienas iš jų – Pankezėje įsikūrusi„Pankese Cocoa Station“, kuriai priklauso didžiulė plantacija. Bandomosios stoties veiklos sritys − sėklininkystė ir augalų apsauga.
Kompanijos „eAgronom“ Centrinės ir Rytų Europos vadovas Adam Mikolajczak ir „DOJUSagro“ tiksliosios žemdirbystės specialistas, agronomas Dovydas Pikčilingis.
Gyvulininkystė Vakarų Afrikoje prie Atlanto: savo žemėsneturintys ūkininkai vandenyno pakrantėje prie sostinėsAkros šeria zebu galvijus skurdžiomis atliekomis iš turgaus.
Daugelyje Ganosvietovių esantysgausūs vandenstelkiniai leidžiaintensyviai veistižuvis – dažnai taikinų verslas.
Tekstas: Karlo-Heinricho Schleefo Nuotr.: Insės-Marie Stalter, Karlo-Heinricho Schleefo
Partneriai: LEMKEN GmbH ir Leibnizo žemės ūkio kraštovaizdžio tyrimų centras (ZALF)e.V. Projekto vykdytojas: Vokietijos federalinė žemės ūkio ir maisto tarnyba (BLE) Trukmė: 2021 – 2025 m.
Projektas „Anglies kaupimo ūkininkavimas“
Mūsų tyrimais nustatyta, kad pritaikius minėtą priemonę, smėlingi dirvožemiai per dešimtį metų gali papildomai sukaupti ir ilgą laiką išsaugoti 10 tonų CO₂ ekvivalento/ha, o molingi dirvožemiai – net 30 tonų CO₂ ekvivalento/ha. Ketiname mūsų projektą užbaigti iki 2026 metų, ir bendrovė LEMKEN galės pradėti serijinę Carbon Farming plūgo gamybą.
Kokia yra Jūsų tyrimų dabartinė stadija?
Ši technologija padidina anglies kiekį daugumoje žemės ūkio reikmėms naudojamų plotų. Įmaišius apatinio dirvožemio į viršutinį sluoksnį, pastarasis bus neprisotintas anglies. Tad norint pasiekti pusiausvyrą, per tolimesnius 10 metų anglies junginiai turi būti sodrinami. Šie junginiai gaunami iš fotosintezės, kurios metu augalai iš atmosferos sugeria CO₂ ir per šaknis bei derliaus likučius perduoda jį dirvožemiui. Per 40 metų duobutėse užkastos anglies sumažėja tik maksimaliai 50 proc.
Kaip dalinis viršutinio dirvožemio sluoksnio gilinimas prisideda prie klimato apsaugos?
Prof. dr. Michaelis Sommeris iš Leibnizo žemės ūkio kraštovaizdžio tyrimų centro (ZALF) atlieka dirvožemio tyrimus
Jau pirmaisiais metais galima pasiekti iki 5 proc. geresnį derlių. Carbon farming plūgu išpurenus suslėgto dirvožemio zonas po viršutiniu sluoksniu, augalų šaknys gali skverbtis gilyn ir gauti daugiau vandens bei maistinių medžiagų. Beje, po tokio arimo nėra griežtai nustatytų žemės dirbimo taisyklių.Tik pirmaisiais metais nepatartina nuimti derlių sunkiomis mašinomis. Pakartotinai įdirbti dirvą Carbon farming plūgu galima po 10-ies metų.
Ar tai padidins derlius?
Tai yra tvaraus dirvožemio gerinimo būdas. Drauge su mūsų projekto partneriu LEMKEN kuriame specialų, vadinamąjį Carbon Farming plūgą, kuriame normalūs korpusai kaitaliojasi su gilesniu Carbon farming korpusu. Arimo metu maždaug kas 75 cm suformuojamos apie 10 cm pločio duobutės, kurių gylis siekia iki 55 cm. Duobutės užpildomos viršutiniu dirvože- miu, o iškasos, t. y. apatinis dirvožemis, perkeliamas į viršų. Taip išpurename sutankėjusio dirvožemio zonas ir apkeičiame vietomis tam tikrą apatinio bei viršutinio sluoksnių dalį.
Pone Sommeri, ką konkrečiai reiškia dalinis viršutinio dirvožemio sluoksnio gilinimas?
DIRVOŽEMIO DERLINGUMĄ DIDINANTISIR APLINKĄ TAUSOJANTIS PLŪGAS
Žemės ūkio biologas prof. dr. Michaelis Sommeris tiria, kaip ūkininkai, dalinai gilindami viršutinį dirvožemio sluoksnį, gali tvariai padidinti anglies kiekį dirvožemyje, o kartu ir derlingumą.
Interviu parengė: Hannos Niederhammer Nuotr.: LEMKEN, ZALF
plūgas išpurena suslėgto dirvožemio zonas, sumaišo apatinį ir viršutinį dirvožemio sluoksnius bei tokiu būdu padidina jo derlingumą.
Jau pirmaisiais metais galima pasiekti iki 5 proc. geresnį derlių. Carbon farming plūgu išpurenus suslėgto dirvožemio zonas po viršutiniu sluoksniu, augalų šaknys gali skverbtis gilyn ir gauti daugiau vandens bei maistinių medžiagų. Beje, po tokio arimo nėra griežtai nustatytų žemės dirbimo taisyklių. Tik pirmaisiais metais nepatartina nuimti derlių sunkiomis mašinomis. Pakartotinai įdirbti dirvą Carbon farming plūgu galima po 10-ies metų.
Tai yra tvaraus dirvožemio gerinimo būdas. Drauge su mūsų projekto partneriu LEMKEN kuriame specialų, vadinamąjį Carbon Farming plūgą, kuriame normalūs korpusai kaitaliojasi su gilesniu Carbon farming korpusu. Arimo metu maždaug kas 75 cm suformuojamos apie 10 cm pločio duobutės, kurių gylis siekia iki 55 cm. Duobutės užpildomos viršutiniu dirvožemiu, o iškasos, t. y. apatinis dirvožemis, perkeliamas į viršų. Taip išpurename sutankėjusio dirvožemio zonas ir apkeičiame vietomis tam tikrą apatinio bei viršutinio sluoksnių dalį.
Carbon Farming plūgas išpurena suslėgto dirvožemio zonas, sumaišo apatinį ir viršutinį dirvožemio sluoksnius bei tokiu būdu padidina jo derlingumą.
Carbon Farming
Partnere: LEMKEN GmbH og Leibniz-Zentrum fur Agrarlandschaftsforschung (ZALF) e.V Projektsponsor: Federal Office for Agriculture and Food (BLE) i Tyskland Projektperiode: 2021 – 2025
KULSTOF-JORDBEHANDLINGSPROJEKTET
»NE APYTIKRIAI VERTINKITE, BET MATUOKITE IR SVERKITE«
Aukšta pašaro kokybė yra svarbiausias veiksnys, siekiant didelių primilžių, norint sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas pieno gamyboje bei išlaikyti karvių sveikatą. Inse Marie Stalter atidžiai tikrina pašarą – karvės visada jos dėmesio centre.
Politikai ir maisto pramonė reikalauja, kad gyvulininkystė mažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tai svari priežastis, kodėl projekto „Tvaresnė pieno gamyba“ partneriai nagrinėja, kaip šiuolaikinės technologijos ir duomenų naudojimas padėtų sumažinti pienos gamybos CO₂ ekvivalentus (CO₂e) − metaną, azoto oksidus ir anglies dioksidą. Projekte dalyvaujantis ūkis dalijasi patirtimi.
RACIONO APSKAIČIAVIMAS IR ŠĖRIMAS
Kadangi nuimant derlių, jutikliu nustatyta jo sudėtis, InseMarie, Friedhelmas ir Tobiasas gana tiksliai žino, kiek pašarų jie sandėliuoja saugykloje ir kokios maistinės medžiagos bei dalys įeina į jų sudėtį. Tačiau patiriama ir konservavimo nuostolių, į kuriuos reikia atsižvelgti, įvertinant maistinių medžiagų naudojimą ir nustatant šiltnamio dujų − anglies dioksido, metano ir azoto oksidų − emisijas (CO₂e). Ūkininkai stengiasi, kad sausosios masės dalis visų raciono pašarų mišinyje (VRPM) sudarytų 35-38 proc. Taip užtikrinama, kad sausoji masė būtų vienodai įsisavinama be didesnės atrankos, o karvės gautų optimalią raciono sudėtį. Tai garantuoja gerą pašarų įsisavinimą, didina primilžius iš vienos karvės bei mažina emisijas. Siekiant išlyginti pagrindinio pašaro drėgmės svyravimus, nešiojamuoju jutikliu (NIR) kas savaitę matuojamas kiekvieno pašaro sausosios masės kiekis bei atitinkamai sudaromas raciono receptas. Pašaras sumaišomas pašarų maišytuvu. Šiuo metu racione yra žolės, kukurūzų, liucernos, dobilų ir žolės siloso, cukrinių runkelių išspaudų, salyklojų ir kompensacinio pašaro. Cukrinių runkelių išspaudos ir salyklojai gaunami iš netoliese esančio cukraus fabriko bei alaus daryklos. Kompensacinio pašaro sudėtyje taip pat stengiamasi naudoti kuo daugiau šalutinių produktų, tam, kad išlaikant trumpus transportavimo atstumus, būtų tausojama aplinka ir panaudojama kuo daugiau produktų, kurie antraip pražūtų. Tai irgi naudinga klimatui. „Wahlerhofo“ pieno gamybos bendros emisijos apskaičiuotos, naudojantis įrankiu Cool Farm. Jos sudaro 1,17 kg CO₂ ekvivalento vienam kilogramui pieno su koreguotu riebalų ir baltymų kiekiu. Šį puikų rodiklį ypač lemia didelis „Wahlerhofo“ karvių pieningumas. Projekte „Tvaresnė pieno gamyba“ dalyvaujantys Inse-Marie Stalter ir jos komandos nariai jau žino, jog gamina pieną su palyginti mažu CO₂ ekvivalento atspaudu. Vis dėlto dar reikia daug ko išmokti bei optimizuoti. „Rinkdami derliaus ir jo sudedamųjų dalių duomenis, gauname visą reikiamą informaciją“, − sako Friedhelmas. Tobiasas priduria: „Šiuo metu naudojame kompiuterinę pašarų valdymo programą, taigi galime apskaičiuoti ir konservavimo bei sandėliavimo nuostolius“. O Inse-Marie ateityje norėtų tiksliai apskaičiuoti pašarų naudojimo efektyvumą ir pajamas, viršijančias pašarų išlaidas.
200 ha
200
pieninių karvių su jaunikliais Laikotarpis tarp veršiavimųsi: 433 dienos Bendras primilžis per karvės gyvenimą: 52 500 kg
„Wahlerhofo“ komanda: (iš kairės į dešinę) Sabrina ir Tobiasas Zarthai su vaikais, Inse-Marie Stalter ir Friedhelmas Meyeris zur Capellen. Ūkis taip pat turi du mokinius, samdo vieną nuolatinį bei tris sezoninius darbininkus.
80 ha nuolatinių pievų ir ganyklų, 20 ha pašarinių kultūrų, 40 ha kukurūzų, 60 ha rinkos produktų
11 450 kg
pieno, 4,00 proc. riebalų, 3,39 proc. baltymų
800 mm
kritulių per metus
ŪKIS „WAHLERHOF“
PAGRINDINIŲ PAŠARŲ GAMYBA
Kokybiško, gerai fermentuoto ir skanaus žolės siloso gamyba „Wahlerhofui“ yra labai svarbi. „Derliaus sezonas prasideda nuo optimalaus pjovimo laiko nustatymo“, − sako Friedhelmas. Šiuo tikslu paimami šviežios žolės ar šviežių kukurūzų mėginiai. Visas plotas nupjaunamas per vieną dieną, talkininkaujant žemės ūkio paslaugų teikėjui. Nustatomas 8-10 cm pjovimo aukštis tam, kad būtų išvengta siloso taršos ir skatinamas žolės ataugimas kitam pjovimui. Siekiant pagerinti konservavimo ir sandėliavimo efektyvumą nuo pjovimo iki šėrimo, naudojami siloso konservantai. Tiek pjaunant žolę, tiek kukurūzus pašarų smulkintuvu, artimųjų infraraudonųjų spindulių jutikliu nuolat matuojamos derliaus sudedamosios dalys. Kontrolės tikslais mėginiai taip pat siunčiami į laboratoriją. Tai suteikia vertingos informacijos apie pasėlių priežiūrą ir valdymą konkrečiose lauko dalyse, pavyzdžiui, apie tręšimą, atsėlį. Be to, pagal derliaus sausosios masės kiekį nustatomas optimalus pjausnių ilgis, kurį prisitaiko pašarų smulkintuvas.
»Ne apytikriai vertinkite, bet matuokite ir sverkite.«
INSE-MARIE STALTER
Tobiasas Zarthas, prieš sumaišydamas pašarą, nešiojamuoju artimųjų infraraudonųjų spindulių jutikliu matuoja kukurūzų siloso sudedamųjų dalių kiekį.
Silosui skirta žolė nupjaunama per vieną dieną. Siekiant optimizuoti konservavimo procesą ir sumažinti nuostolius, naudojami siloso konservantai.
TRĘŠIMAS
„Wahlerhofo“ ūkiui iš viso priklauso 200 ha žemės, iš jų 80 ha užima nuolatinės pievos ir ganyklos, 20 ha skirti žaliesiems pašarams, 40 ha − kukurūzams ir 60 ha rinkos produktams auginti. Dėl plono dirvožemio sluoksnio šioje vietovėje sunku užauginti gerus derlius. Tręšiama tiek skystuoju mėšlu, tiek minerali nėmis trąšomis. Šiuo metu mėšlo sudedamosios dalys dar nustatomos artimųjų infraraudonųjų spindulių jutikliu (NIR), užpildant mėšlo cisterną. Matavimų patikimumui užtikrinti kontroliniai mėginiai siunčiami į laboratoriją. Norint padidinti mėšlo azoto efektyvumą, atliekant pirmuosius tręšimus, kukurūzų pasėliams naudojami nitrifikacijos inhibitoriai. Tolesnis projekto tikslas − šiais metais sukurti tręšimo žemėlapius, vadovaujantis dirvožemio mėginiais bei derliaus žemėlapiais, kad tręšimo metu artimųjų infraraudonųjų spindulių jutikliu matuojant mėšlo sudėtines medžiagas, jis būtų paskirstomas dar tiksliau.
sluoksnį turinčiame slėnyje yra įsikūręs pieno ūkis, laikantis 200 karvių. Viena karvė čia vidutiniškai duoda beveik 11 500 kg pieno per metus, kas gerokai viršija Reino kraštoPfalco federalinės žemės vidurkį, kuris siekia 9 125 kg pieno vienai karvei. Čia Inse-Marie Stalter ir jos vyras Friedhelmas Meyeris zur Capellen drauge su dukterėčia Sabrina bei jos vyru Tobiasu Zarthu, dviem mokiniais, vienu nuolatiniu darbininku bei trimis sezoniniais pagalbininkais darbuojasi Wahlerhofo“ ūkyje. Pradinis, 1980-aisiais pastatytas, boksinis tvartas su laisvo judėjimo erdve 2015 m. buvo rekonstruotas pagal 3-ojo gyvulininkystės lygio reglamentą ir dabar talpina iki 200 karvių. Friedhelmas ir Tobiasas, tiesa, kilę iš Šiaurės Vokietijos. Jų gimtinėje esančioje veislininkystės asociacijoje iš vienos karvės per metus vidutiniškai primelžiama per 11 000 kg pieno, o pirmaujančiuose ūkiuose − gerokai daugiau. Taigi šie mielai eksperimentuojantys bei diskutuojantys žmonės ir „Wahlerhofo“ ūkis yra idealūs bendro projekto „Tvaresnė pieno gamyba“ praktiniai partneriai.
ydi obelys, ir ant medžių šakų jau pasirodo pirmieji švelnūs lapeliai. Maloni pavasario diena Vokietijos pietvakariuose. Sunku patikėti, kad šiame netoli Prancūzijos sienos kad šiame netoli Prancūzijos sienos esančiame, nedideliame, šiek tiek nuošaliame bei ploną dirvožemio
Ž
»Gauname visą reikiamą informaciją.«
FRIEDHELMAS MEYERIS ZUR CAPELLEN
Šiame projekte kuriami metodai, leidžiantys gaminti pieną produktyviau ir tvariau. Projekto grupėje dalyvauja praktiniai ūkiai, tokie kaip „Wahlerhof “, „Schmiedhof “, mokomasis bandomasis ūkis „Hofgut Neumühle“, Kaizerslauterno technikos universitetas (RPTU), taip pat pieninė „Hochwald Foods“, JOHN DEERE ir BASF SE koncernai. Pagrindinė projekto sąlyga yra kuo tiksliau ir visapusiškiau surinkti bei perduoti duomenis apie visus pieno gamybos etapus. „Ne apytikriai vertinkite, o matuokite ir sverkite“ – tai frazė, kurią InseMarie dažnai girdi, dalyvaudama susirinkimuose projektą lydinčiose darbo grupėse. Šią taisyklę gerai įsisąmonino ir nuolat ja vadovaujasi visa „Wahlerhofo“ komanda.
Kadangi nuimant derlių, jutikliu nustatyta jo sudėtis, InseMarie, Friedhelmas ir Tobiasas gana tiksliai žino, kiek pašarų jie sandėliuoja saugykloje ir kokios maistinės medžiagos bei dalys įeina į jų sudėtį. Tačiau patiriama ir konservavimo nuostolių, į kuriuos reikia atsižvelgti, įvertinant maistinių medžiagų naudojimą ir nustatant šiltnamio dujų − anglies dioksido, metano ir azoto oksidų − emisijas (CO2e). Ūkininkai stengiasi, kad sausosios masės dalis visų raciono pašarų mišinyje (VRPM) sudarytų 35-38 proc. Taip užtikrinama, kad sausoji masė būtų vienodai įsisavinama be didesnės atrankos, o karvės gautų optimalią raciono sudėtį. Tai garantuoja gerą pašarų įsisavinimą, didina primilžius iš vienos karvės bei mažina emisijas. Siekiant išlyginti pagrindinio pašaro drėgmės svyravimus, nešiojamuoju jutikliu (NIR) kas savaitę matuojamas kiekvieno pašaro sausosios masės kiekis bei atitinkamai sudaromas raciono receptas. Pašaras sumaišomas pašarų maišytuvu. Šiuo metu racione yra žolės, kukurūzų, liucernos, dobilų ir žolės siloso, cukrinių runkelių išspaudų, salyklojų ir kompensacinio pašaro. Cukrinių runkelių išspaudos ir salyklojai gaunami iš netoliese esančio cukraus fabriko bei alaus daryklos. Kompensacinio pašaro sudėtyje taip pat stengiamasi naudoti kuo daugiau šalutinių produktų, tam, kad išlaikant trumpus transportavimo atstumus, būtų tausojama aplinka ir panaudojama kuo daugiau produktų, kurie antraip pražūtų. Tai irgi naudinga klimatui. „Wahlerhofo“ pieno gamybos bendros emisijos apskaičiuotos, naudojantis įrankiu Cool Farm. Jos sudaro 1,17 kg CO2 ekvivalento vienam kilogramui pieno su koreguotu riebalų ir baltymų kiekiu. Šį puikų rodiklį ypač lemia didelis „Wahlerhofo“ karvių pieningumas. Projekte „Tvaresnė pieno gamyba“ dalyvaujantys InseMarie Stalter ir jos komandos nariai jau žino, jog gamina pieną su palyginti mažu CO2 ekvivalento atspaudu. Vis dėlto dar reikia daug ko išmokti bei optimizuoti. „Rinkdami derliaus ir jo sudedamųjų dalių duomenis, gauname visą reikiamą informaciją“, − sako Friedhelmas. Tobiasas priduria: „Šiuo metu naudojame kompiuterinę pašarų valdymo programą, taigi galime apskaičiuoti ir konservavimo bei sandėliavimo nuostolius“. O InseMarie ateityje norėtų tiksliai apskaičiuoti pašarų naudojimo efektyvumą ir pajamas, viršijančias pašarų išlaidas.
11.450 kg
Wahlerhofo“ ūkiui iš viso priklauso 200 ha žemės, iš jų 80 ha užima nuolatinės pievos ir ganyklos, 20 ha skirti žaliesiems pašarams, 40 ha − kukurūzams ir 60 ha rinkos produktams auginti. Dėl plono dirvožemio sluoksnio šioje vietovėje sunku užauginti gerus derlius. Tręšiama tiek skystuoju mėšlu, tiek minerali nėmis trąšomis. Šiuo metu mėšlo sudedamosios dalys dar nustatomos artimųjų infraraudonųjų spindulių jutikliu (NIR), užpildant mėšlo cisterną. Matavimų patikimumui užtikrinti kontroliniai mė- giniai siunčiami į laboratoriją. Norint padidinti mėšlo azoto efektyvumą, atliekant pirmuosius tręšimus, kukurūzų pasėliams naudojami nitrifikacijos inhibitoriai. Tolesnis projekto tikslas − šiais metais sukurti tręšimo žemėlapius, vadovaujantis dirvožemio mėginiais bei derliaus žemėlapiais, kad tręšimo metu artimųjų infraraudonųjų spindulių jutikliu matuojant mėšlo sudėtines medžiagas, jis būtų paskirstomas dar tiksliau.
ydi obelys, ir ant medžių šakų jau pasirodo pirmieji švelnūs lapeliai. Maloni pavasario diena Vokie-tijos pietvakariuose. Sunku
patikėti, kad šiame netoli Prancūzijos sienos kad šiame netoli Prancūzijos sienos esančiame, nedideliame, šiek tiek nuošaliame bei ploną dirvožemio sluoksnį turinčiame slėnyje yra įsikūręs pieno ūkis, laikantis 200 karvių. Viena karvė čia vidutiniškai duoda beveik 11 500 kg pieno per metus, kas gerokai viršija Reino kraštoPfalco federalinės žemės vidurkį, kuris siekia 9 125 kg pieno vienai karvei. Čia Inse-Marie Stalter ir jos vyras Friedhelmas Meyeris zur Capellen drauge su dukterėčia Sabrina bei jos vyru Tobiasu Zarthu, dviem mokiniais, vienu nuolatiniu darbininku bei trimis sezoniniais pagalbininkais darbuojasi Wahlerhofo“ ūkyje. Pradinis, 1980-aisiais pastatytas, boksinis tvartas su laisvo judėjimo erdve 2015 m. buvo rekonstruotas pagal 3-ojo gyvulininkystės lygio reglamentą ir dabar talpina iki 200 karvių. Friedhelmas ir Tobiasas, tiesa, kilę iš Šiaurės Vokietijos. Jų gimtinėje esančioje veislininkystės asociacijoje iš vienos karvės per metus vidutiniškai primelžiama per 11 000 kg pieno, o pirmaujančiuose ūkiuose − gerokai daugiau. Taigi šie mielai eksperimentuojantys bei diskutuojantys žmonės ir „Wahlerhofo“ ūkis yra idealūs bendro projekto „Tvaresnė pieno gamyba“ praktiniai partneriai. Šiame projekte kuriami metodai, leidžiantys gaminti pieną produktyviau ir tvariau. Projekto grupėje dalyvauja praktiniai ūkiai, tokie kaip „Wahlerhof “, „Schmiedhof “, mokomasis bandomasis ūkis „Hofgut Neumühle“, Kaizerslauterno technikos universitetas (RPTU), taip pat pieninė „Hochwald Foods“, JOHN DEERE ir BASF SE koncernai. Pagrindinė projekto sąlyga yra kuo tiksliau ir visapusiškiau surinkti bei perduoti duomenis apie visus pieno gamybos etapus. „Ne apytikriai vertinkite, o matuokite ir sverkite“ – tai frazė, kurią InseMarie dažnai girdi, dalyvaudama susirinki- muose projektą lydinčiose darbo grupėse. Šią taisyklę gerai įsisąmonino ir nuolat ja vadovaujasi visa „Wahlerhofo“ komanda.
Politikai ir maisto pramonė reikalauja, kad gyvulininkystė mažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tai svari priežastis, kodėl projekto „Tvaresnė pieno gamyba“ partneriai nagrinėja, kaip šiuolaikinės technologijos ir duomenų naudojimas padėtų sumažinti pienos gamybos CO2 ekvivalentus (CO2e) − metaną, azoto oksidus ir anglies dioksidą. Projekte dalyvaujantis ūkis dalijasi patirtimi.
patikėti, kad šiame netoli Prancūzijos sienos kad šiame netoli Prancūzijos sienos esančiame, nedideliame, šiek tiek nuošaliame bei ploną dirvožemio sluoksnį turinčiame slėnyje yra įsikūręs pieno ūkis, laikantis 200 karvių. Viena karvė čia vidutiniškai duoda beveik 11 500 kg pieno per metus, kas gerokai viršija Reino kraštoPfalco federalinės žemės vidurkį, kuris siekia 9 125 kg pieno vienai karvei. Čia Inse-Marie Stalter ir jos vyras Friedhelmas Meyeris zur Capellen drauge su dukterėčia Sabrina bei jos vyru Tobiasu Zarthu, dviem mokiniais, vienu nuolatiniu darbininku bei trimis sezoniniais pagalbininkais darbuojasi Wahlerhofo“ ūkyje. Pradinis, 1980-aisiais pastatytas, boksinis tvartas su laisvo judėjimo erdve 2015 m. buvo rekonstruotas pagal 3-ojo gyvulininkystės lygio reglamentą ir dabar talpina iki 200 karvių. Friedhelmas ir Tobiasas, tiesa, kilę iš Šiaurės Vokietijos. Jų gimtinėje esančioje veislininkystės asociacijoje iš vienos karvės per metus vidutiniškai primelžiama per 11 000 kg pieno, o pirmaujančiuose ūkiuose − gerokai daugiau. Taigi šie mielai eksperimentuojantys bei diskutuojantys žmonės ir „Wahlerhofo“ ūkis yra idealūs bendro projekto „Tvaresnė pieno gamyba“ praktiniai partneriai.
Daugiau informacijos interneto svetainėje adresu https://www.deere.lt/lt/traktoriai/didelis/7-serija/
Tai, kad operatorius traktoriuje jaučiasi puikiai, − ne atsitiktinumas, o kūrėjų komandos nuoseklaus dėmesio komfortui rezultatas. „Ekranai patobulinti, ir dabar juos galima dar paprasčiau valdyti, − aiškina Marcusas Luchmannas, − daugiau programų buvo sutelkta į mažiau ekranų, kad viską rastumėte vienoje vietoje. Jei dar sureguliuosite ir kitus kabinos nustatymus, pavyzdžiui, sėdynę ar šonines atramas, kad jos idealiai tiktų, − prie vairo jausitės neabejotinai patogiai.“ Jis pabrėžia atskirų 7R serijos aspektų sąveikos svarbą tam, kad bendras rezultatas būtų sėkmingas: „Mūsų tikslas buvo sukurti kuo įvairiapusiškesnį vairavimo pojūtį. Viena aišku: vairavimo komfortas − tai ne tik kabina.“
Vairavimo komfortas
Viskas aprėpiama vienu žvilgsniu: G5 ekrane galima nustatyti įvairias funkcijas, įskaitant reaktyviąją vairavimo sistemą.
R. Dennisas ypač vertina minkštą sėdynę su masažo funkcija, kurią taip pat galima pasukti 65° kampu, elektroninius valdymo elementus ir vibracijos slopinimą. Jis pabrėžia, kad jokiu būdu nenorėtų atsisakyti tokių dalykų, kaip maloniai čiuopiamas odinis vairas, oro kondicionierius, aukščiausios klasės garso sistema bei erdvus šaldytuvas. D. Guiry taip pat sužavėjo 7R komfortas, ypač valdymo ekranai ir monitoriai kabinoje. „7R traktoriuje mielai praleidžiu savo dieną, − sako Danas, − erdvioje kabinoje yra viskas, ko tik galima pageidauti. Kampiniame statramstyje įmontuotas ekranas ir išplėstinis G5PLUS monitorius yra tokie pat praktiški, kaip mano išmaniojo telefono, − juos lengva valdyti bei nustatyti taip, kaip reikia mano darbams.“
»Esant aukštam vairavimo komforto lygiui, vairuoti taip pat labai smagu.«
MARCUSAS LUCHMANNAS
Netoli Sadberio (Anglija) įsikūrusio ūkio šeimininkas Robbie Dennisas drauge su operatoriumi Danu Guiry taip pat išbandė 7R 310 traktorių bei apie jį atsiliepia panašiai kaip ir Lenkijos ūkininkai. Ūkis „H E Dennis & Son“ užima apie 1 000 ha, iš kurių 650-yje ha žemės ūkio produkcija auginama pagal sutartis, sudarytas su kaimyninių sklypų savininkais. Dirbant traktoriumi ilgas valandas, reikia optimalių sąlygų. Siekiant įvykdyti šį reikalavimą, 7R traktoriuje įdiegta nemažai funkcijų, kurios gerokai padidina vairavimo komfortą kabinoje.
Kad būtų malonu važiuoti
Danas Guiry džiaugiasi asmeniniais komforto nustatymais 7R 310 kabinoje.
JOHN DEERE didelių traktorių padalinio produktų rinkodaros vadybininkas Marcusas Luchmannas itin didžiuojasi teigiamais klientų atsiliepimais. Toliau tobulindami 7R seriją, inžinieriai ypatingą dėmesį skyrė maksimaliam vairavimo komfortui. Ir tai jiems pavyko daugeliu atžvilgių: 7R traktoriaus vairavimo dinamikoje derinami trys svarbūs komponentai − patogumas kabinoje, malonus vairavimo pojūtis ir saugumas. „Visi aspektai kartu sudėjus suteikia visavertį vairavimo pojūtį“, − komentuoja vadybininkas. Pasak M. Luchmanno, EZ balasto sistema, kurią Henrykas Boćkowskis laiko labai praktiška, parodo, kaip buvo optimizuota lauko ir transportavimo darbų sąsaja. Greitas keitimas leidžia bet kokioje situacijoje optimaliai balastuoti 7R, kas taip pat gerokai padidina jo efektyvumą. Balastinis svoris po traktoriumi patogiai tvirtinamas ir nuimamas, tad perėjimas iš lauko į kelią atliekamas per kelias sekundes. „Pritvirtinus balastą, svorio centras nesikeičia. Galios perdavimas į žemę išlieka tobulas.“ Prie maksimalaus komforto pojūčio prisideda taip pat ir reaktyvusis vairavimas – jis gerokai palengvina operatoriaus dalyvavimą viešajame eisme, pavyzdžiui, išvažiuojant iš žiedinių sankryžų. Šios funkcijos privalumai ypač pastebimi tiesiogiai lyginant, kai vairuotojas išjungia reaktyvųjį vairo mechanizmą. „Esant aukštam vairavimo komforto lygiui, vairuoti taip pat labai smagu, − priduria M. Luchmannas, − klientai turi patys sėsti prie vairo, kad tuo įsitikintų“.
Patenkinti klientai
PATRYKAS BOĆKOWSKIS
»Reaktyvioji vairavimo sistema automatiškai grąžina vairą į centrinę padėtį, ir traktorius išvažiuoja iš posūkio tiesiog beveik kaip automobilis.«
H. Boćkowskis vertina 7R 350 traktorių taip pat ir dėl praktiškos EZ balasto sistemos. EZ balasto svoris yra 1 700 kg, jis gali būti pritvirtintas arba nuimtas per kelias sekundes, spustelėjus mygtuką kabinoje. Taip ūkininkas lengvai pereina nuo lauko darbų prie transportavimo keliuose, gerokai sutaupydamas laiko bei dyzelino. 7R traktoriaus vairavimo patirtis taip pat yra iš esmės nauja: pasirenkamoji reaktyvioji vairavimo sistema pašalina nuolatinio vairavimo priešpriešiais poreikį ir dar labiau palengvina važiavimą asfaltuotais keliais. Boćkowskiai pastebi, kad pasitelkus reaktyviąją vairavimo sistemą, JOHN DEERE 7R 350 valdomas gerokai stabiliau, ypač važiuojant dideliu greičiu. Šį modelį galima tiesiogiai palyginti su ūkyje taip pat naudojamu 7R 250 be modernizuotos vairavimo sistemos. Boćkowskiai pripažįsta, jog abiejų traktorių vairavimo savybės pastebimai skiriasi: 7R 250 reaguoja net į lengvus vairo judesius, tuo tarpu naujuoju 7R 350 išvažiuojant iš posūkio, nebereikia didelio atidumo, kad išliktum eismo juostoje. „Operatorius gali net paleisti vairą iš rankų, o reaktyvioji vairavimo sistema automatiškai grąžina jį į centrinę padėtį, ir traktorius išvažiuoja iš posūkio tiesiog beveik kaip automobilis“, − aiškina Patrykas Boćkowskis.
Patogu ir malonu vairuoti
Robbie Dennisas patenkintas 7R 310 traktoriumi – jis universalus, tinkamas įvairiausiems darbams.
airuodamas 7R 350 traktorių, Henrykas Boćkowskis jaučiasi tarsi savo lengvajame automobilyje. Jis ramiai grįžta keliu iš lauko į savo ūkį, patogiai sėdėdamas kabinoje ir mėgaudamasis važiavimu. H. Boćkowskis, ūkininkas iš Chmielevo, šiaurės rytų Lenkijoje, valdo savo ūkį drauge su sūnumis
Danieliumi ir Patryku. 270 hektarų šeimos ūkio pagrindiniai darbai yra tradicinis ir neariminis dirvos dirbimas, taip pat javų ir silosinių kukurūzų sėjimas bei derliaus nuėmimas. Tėvas daugiausia dirba su technika laukuose, o sūnūs rūpinasi ūkio vadyba. Kadangi Boćkowskiai ne tik dirba savo ūkyje, bet taip pat teikia žemės ūkio ir transportavimo paslaugas, 7R 350 jiems − puikus pasirinkimas. Šeima džiaugiasi, kad traktorių patogu vairuoti, jis patikimai atlieka darbus laukuose.
V
Važiavimo malonumas − kaip automobilyje: 7R serijos traktoriai yra tikri universalai, tinkami ir lauko, ir transportavimo darbams. Ūkininkai dalijasi savo patirtimi su 7R įdiegtomis funkcijomis, tokiomis, kaip reaktyvusis vairavimas ar EZ svorio balasto sistema.
PATOGUS IR UNIVERSALUS − TIEK LAUKE, TIEK KELYJE
TEKSTAS: Jasminos Sucietto, Juliano Stutzo, Grzegorzo Zająco, BEN PIKE NUOTR.: Grzegorzo Zająco, BEN PIKE
Transportavimo darbai keliuose 7R serijos traktoriams – ne problema.
į savo ūkį, patogiai sėdėdamas kabinoje ir mėgaudamasis važiavimu. H. Boćkowskis, ūkininkas iš Chmielevo, šiaurės rytų Lenkijoje, valdo savo ūkį drauge su sūnumis Danieliumi ir Patryku. 270 hektarų šeimos ūkio pagrindiniai darbai yra tradicinis ir neariminis dirvos dirbimas, taip pat javų ir silosinių kukurūzų sėjimas bei derliaus nuėmimas. Tėvas daugiausia dirba su technika laukuose, o sūnūs rūpinasi ūkio vadyba. Kadangi Boćkowskiai ne tik dirba savo ūkyje, bet taip pat teikia žemės ūkio ir transportavimo paslaugas, 7R 350 jiems − puikus pasirinkimas. Šeima džiaugiasi, kad traktorių patogu vairuoti, jis patikimai atlieka darbus laukuose.
airuodamas 7R 350 traktorių, Henrykas Boćkowskis jaučiasi tarsi savo lengvajame automobilyje. Jis ramiai grįžta keliu iš lauko
TEKSTAS: JONATHANO RILEY NUOTR.: AGRI-HUB, JOHN DEERE
PLUS
Interviu parengė: Karlo-Heinricho Schleefo Nuotr.: John Deere
Pažangios derliaus nuėmimo sistemos ir naujausi JOHN DEERE varikliai didina naujųjų S7 serijos kombainų našumą ir efektyvumą. Juose taip pat integruotos pažangios tiksliosios žemdirbystės sistemos. Produkto vadybininkas Jonathanas Edwardsas pateikia naujųjų kombainų apžvalgą.
NAUJI DERLIAUS NUĖMIMO NAŠUMO STANDARTAI
Naujai sukurti šiųkombainų kabinair dizainas.
Kokie pakeitimai dar atlikti, siekiantpagerinti derliaus nuėmimo našumą?
Nauji S7 kombainai turi naujausios kartos JDX variklius. Praktikoje išbandyti JOHN DEERE varikliai bet kokiomis derliaus nuėmimo sąlygomis rodo puikius rezultatus. Pažymėtina, kad 13,6 litrų JD14X variklis, tinkamas modeliams S7 800, S7 850 ir S7 900 su HarvestMotion funkcija, pasiekia maksimalią galią, esant mažam sūkių dažniui – vos 2 000 per minutę. Be to, naujuosiuose S7 kombainuose įdiegta kombaino X9 likučių valdymo sistema dar labiau padidina bendrą efektyvumą. Grūdų iškrovimo sraigė turi reguliuojamą angą, kurią galima valdyti iš kabinos, – tai padeda lengviau ir preciziškiau pripildyti priekabą.
O kas nauja tiksliojo ūkininkavimoaspektu?
Naujoje kabinoje, kuri yra tokia pat kaip mūsų flagmano X9, įdiegtas valdymo centras G5 CommandCenter, leidžiantis naudotis išmaniomis ūkininkavimo funkcijomis, tokiomis kaip AutoTrac, AutoTrac Turn Automation, dokumentavimas ir DataSync. Naujas, didelės raiškos kampinis monitorius su patogiu naudotis paviršiumi palengvina apžvalgą. Integruotas StarFire imtuvas užtikrina didelį signalo stabilumą ir leidžia atkartoti technologines vėžes 2,5 cm tikslumu. Įdiegtas tiksliojo ūkininkavimo funkcijas papildo JDLink, suteikianti galimybę nuotoliniu būdu kontroliuoti mašiną realiuoju laiku bei nuimant derlių maksimaliai padidinti našaus darbo laiką.
»Naujieji S7 serijos kombainai atitinka aukščiausius derliaus nuėmimo automatizavimo ir našumo standartus.«
JONATHANAS EDWARDSAS
Pone Edwardsai, kokios svarbiausios naujųjų S7 kombainų savybės?
Šiuose kombainuose įdiegti pasirinktinių technologijų paketai leidžia labiau automatizuoti derliaus nuėmimą. Pavyzdžiui, Harvest Settings Automation funkcija pagal grūdų nuostolių, šiukšlinių priemaišų ir leistino pažeistų grūdų kiekio rodiklius automatiškai nustato penkis kombaino vidaus parametrus. Kita naujovė – vadinamoji Predictive Ground Speed Automation funkcija: javų būklė įvertinama, naudojantis įvairiais šaltiniais − palydoviniais biomasės žemėlapiais bei tiesiogiai gaunama vaizdo stebėjimo kamerų medžiaga. S7 kombainas pagal šiuos duomenis realiuoju laiku pasirenka tinkamą greitį.
Kokie pakeitimai dar atlikti, siekiant pagerinti derliaus nuėmimo našumą?
O kas nauja tiksliojo ūkininkavimo aspektu?
Naujoje kabinoje, kuri yra tokia pat kaip mūsų flagmano X9, įdiegtas valdymo centras G5Plus CommandCenter, leidžiantis naudotis išmaniomis ūkininkavimo funkcijomis, tokiomis kaip AutoTrac, AutoTrac Turn Automation, dokumentavimas ir DataSync. Naujas, didelės raiškos kampinis monitorius su patogiu naudotis paviršiumi palengvina apžvalgą. Integruotas StarFire imtuvas užtikrina didelį signalo stabilumą ir leidžia atkartoti technologines vėžes 2,5 cm tikslumu. Įdiegtas tiksliojo ūkininkavimo funkcijas papildo JDLink, suteikianti galimybę nuotoliniu būdu kontroliuoti mašiną realiuoju laiku bei nuimant derlių maksimaliai padidinti našaus darbo laiką.
Šiuose kombainuose įdiegti pasirinktinių technologijų paketai leidžia labiau automati- zuoti derliaus nuėmimą. Pavyzdžiui, Harvest Settings Automation funkcija pa- gal grūdų nuostolių, šiukšlinių priemaišų ir leistino pažeistų grūdų kiekio rodik- lius automatiškai nustato penkis kombaino vidaus parametrus. Kita naujovė – vadinamoji Predictive Ground Speed Automation funkcija: javų būklė įvertinama, naudojantis įvairiais šaltiniais − palydoviniais biomasės žemėlapiais bei tiesiogiai gaunama vaizdo stebėjimo kamerų medžiaga. S7 kombainas pagal šiuos duomenis realiuoju laiku pasirenka tinkamą greitį.
INTERVIU PARENGĖ: KARLO - HEINRICHO SCHLEEFO NUOTR.: JOHN DEERE
I dag får alle 8.000 søer på familie-koncernen Kjær Knudsens seks bedrifter det mælkesyre-fermenterede raps- og tang foder fra European Protein.
Naujai sukurti šių kombainų kabina ir dizainas.
Septyntaškės boružės žemės ūkiui – tikra laimė, nes jos mieliausiai minta tokiais augalų kenkėjais, kaip amariniai ir voratinklinės erkės, bei jų kiaušinėliais. Ši rūšis yra žinomiausia boružių šeimoje, kuriai visame pasaulyje priklauso apie 6 000 rūšių bei porūšių. Boružės būna įvairiausių spalvų, dydžių ir turi skirtingą taškelių skaičių.
Tekstas: Anninos Werths Iliustracija: Gernoto Walterio
ŽIEMOJIMAS
Boružių kolonijos žiemoja žemėje tarp samanų, žolės ir lapų. Kartais taip pat ir pastatuose, kuriuose ne per šilta.
GREITAI IR AUKšTAI
Boružė per sekundę suplasnoja sparneliais 91 kartą ir gali skristi iki 60 km per valandą greičiu.
Boružės gyvena 12 mėnesių. Šalia amarinių kolonijų patelės padeda nuo 10 iki 30 kiaušinėlių, iš kurių maždaug po dešimties dienų išsirita lervos.
AMŽINAI JAUNOS
NAUDINGOS
Žmonėms šie vabzdžiai naudingi: viena boružė per dieną sunaikina 100-150 amarinių. O per vasarą boružės lervos sudoroja iki 100 000 kenkėjų.
GRAŽIOS IR SAUGIOS
Raudona ir juoda spalvos paukščiams signalizuoja: „Atsargiai − aš karti“. Pusiau rutulinė forma bei gebėjimas esant pavojui priglusti prie lapo padeda boružėms apsisaugoti nuo skruzdžių puolimo.
PANAUDOJIMAS
Ekologiniai ūkiai naudoja boružių lervas augalų apsaugai. Idealiausia temperatūra – apie 25°C. Šiltnamiuose boružės kovoja su kenkėjais efektyviau negu atvirame lauke.
[Coccinella septempunctata]
Žmonėms šie vabzdžiai naudingi: viena boružė per dieną sunaikina 100 -150 amarinių. O per vasarą boružės lervos sudoroja iki 100 000 kenkėjų.
Vertingas sėjamųjų judrų aliejus naudojamas gastronomijoje, taip pat kosmetikos pramonėje ir dažų bei lakų gamyboje.
Sėklų sudėtyje yra 30-45 proc. aliejaus, kurio nemažą dalį sudaro linoleno rūgštis.